Kardeliai

Kardeliai (lot. Gladiolus) – gumbasvogūninės daugiametės vilkdalgių šeimos gėlės. Manoma, kad šios nuostabaus grožio gėlės kilo iš Pietų Europos, Pietų ir Vidurio Afrikos, Mažosios ir Vidurio Azijos. Iki šiol priskaičiuojama daugiau kaip 250 kardelių rūšių, kurios skiriasi žiedo forma, spalva, prisitaikymu prie dirvožemio ir aplinkos sąlygų. Nors pasaulyje žinoma daug kardelių rūšių, Lietuvoje sutinkamos vos dvi – tai paprastasis kardelis ir pelkinis kardelis. Galima išskirti keletą populiarių kardelių veislių: „Jessica“, „Frizzled Coral Lace“, „Dynamite“, „Nova Lux“, „Rose Supreme“ ir žavieji „Oscar“.


Paprastasis kardelis (lot. Gladiolus imbricatus) užauga iki 70 cm aukščio. Dažniausiai žydi birželio ir liepos mėnesiais purpurinės arba violetinės spalvos žiedais. Paprastajam kardeliui būdingas tankus žiedynas, kuris gali turėti iki 10 žiedų. Jie mėgsta drėgmę, todėl dažniausiai auga šlapiose, derlingose vietose. Pelkinis kardelis (lot. Gladiolus palustris) – daugiametis augalas, išaugantis iki 60 cm aukščio. Pelkiniai kardeliai išsiskiria kiek smulkesniu žiedynu, kurį sudaro daugiausia 3–5 rožinės arba purpurinės spalvos žiedai. Kaip ir paprastieji kardeliai, pelkiniai žydi birželį ir liepą.


Kardeliai yra gumbasvogūninis augalas, todėl juos patogu dauginti ir auginti namuose. Norint sodą papildyti šio įstabaus grožio gėlėmis, tereikia nusipirkti svogūnėlių ir pavasarį pasodinti juos į tinkamą dirvą. Kardeliai mėgsta drėgmę ir šilumą, todėl reikėtų pasirūpinti, kad dirvožemis būtų derlingas, o vietą, kurioje sodinate gėles, nuolat apšviestų saulės spinduliai.


Prižiūrėti kardelius nėra sudėtinga, tačiau jie reikalauja nemažai dėmesio. Pagrindiniai dalykai, kurių reikalauja šios gėlės, yra ravėjimas, tręšimas, rišimas ir laistymas. Pastarasis yra bene svarbiausias. Šios gėlės itin mėgsta drėgmę, todėl rekomenduojama laistyti ne per dažnai, tačiau gana gausiai. Tam, kad drėgmė ilgiau išsilaikytų, galima mulčiuoti durpėmis arba puvenomis.


Kardeliai iškasami pasirodžius stipresnėms šalnoms. Stiebai nukerpami, svogūnėliai sudedami į dėžutes. Patartina gumbasvogūnius laikyti ne aukštesnėje kaip 5 ˚C temperatūroje. Ruošiantis sodinti temperatūrą patalpoje reikėtų pakelti iki 12–15 ˚C. Taip gumbasvogūniai pasiruoš dygti.