Mūsų mėgstamos įvairiaspalvės saldžiosios ir aitriosios paprikos Lietuvos klimatu per daug nesižavi. Šioms lepioms, tačiau vertingoms savo sudėtimi, “poniutėms” labiau patiktų augti ir derėti šiltesniuose kraštuose. Paprikos kilusios iš Pietų Amerikos, Meksikos, o į Europą atvyko kartu su žymiuoju Kristupu Kolumbu. Nežinia, ar toji Europa patiko paprikoms, tačiau europiečiai jas tikrai įvertino.
Mėgstamos šios daržovės ir ant lietuviško stalo. Nepaisant šilumamėgiško charakterio, mūsų krašto sodininkai sėkmingai užsiaugina jų šiltnamiuose. Yra veislių, kurios gali augti ir derėti atvirame grunte. Bet kokiu atveju, paprikų daigus reikia užsiauginti iš anksto, nes šiltasis sezonas mūsų krašte joms yra per trumpas. Augalai paprasčiausiai nesuspėja sunokinti savo vaisių.
Taigi, su šių daržovių daiginimu geriau nesusivėlinti. Vėliausiai tą padaryti galite kovo pradžioje. Į dirvą ar šiltnamį paprikų daigai keliauja gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Tuo metu saulė jau būna pakankamai šilta.
Kalbant apie šalnas, paprikos yra vienos tų daržovių, kurios jų labiausiai bijo. Net ir laistyti jas patartina ne vėsesniu nei oro temperatūra vandeniu. Taigi, nė negalvokite jų bandyti užgrūdinti per anksti išnešdami į lauką pavasarį. Lygiai taip pat joms nepatiks ir rudeninės šalnos. Nuo nedidelių šalnų daržoves galima apsaugoti pakankamai paliejant. Drėgna žemė tampa laidesnė šilumai, prie jos esantis oras lėtai vėsta. Šąlant, vandens garai virsta rasa, palieta žemė ir oras virš jos atvėsta mažiau. Žinoma, šiltnamyje augančioms paprikoms, šalnos mažiau pavojingos.
Vienaip ar kitaip, geriau neverskite savo paprikų susitikti su šalna, jei nenorite, kad jų vaisiai imtų sirgti ar pūti. Jei vaisiai dar ne visai prisirpę, nuskinkite juos, sudėkite į dėžutes ant palangės ir leiskite pabaigti sunokti.