Nuo vasario mėnesio prasideda daiginimo darbai ir pasiruošimas naujo derliaus auginimui. Birželis – jau paskutinis mėnuo, kada galime sodinti pavasarį išaugintus daigus ir sėti tiesiai į dirvą. Žinoma, kai kuriuos augalus pakartotiniam derliui galima sėti ir liepą bei rugpjūtį. Tačiau tradiciškai, pirmas vasaros mėnuo, skirtas sėjos darbų užbaigimui.
Kaip pasirengti sėjai?
Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, pirmiausia reikėtų tinkamai parengti lysves:
- pirma jas tinkamai suformuokite. Rekomenduojama, kad lysvės būtų įrengtos gerai apšviestoje, lygioje vietoje. Žemė turėtų būti pakankamai sausa, o palijus ilgai neužsistovėtų vanduo. Nerenkite lysvių prie pat medžių, nes kasdami pažeisite išsikerojusias šaknis ir nuolat teks kovoti su naujais medelių ūgliais. Nepamirškite sėjomainos ir apsvarstykite, kaip galėsite keisti auginamų daržovių vietą;
- kartu su šaknimis pašalinkite piktžoles;
- suarkite, kultivuokite ar sukaskite žemę. Jeigu Jūsų sėjos plotai nemaži, bus patogiau ir greičiau, jei arsite arba kultivuosite. Be didelio vargo galite patys susikasti ir supurenti nedideles lysves. Svarbu, kad žemė taptų minkšta, puri ir pralaidi tiek drėgmei, tiek orui;
- dirva jau turėjo būti patręšta rudenį, jei to nepadarėte, vertėtų pamaitinti žemę. Geriau rinktis ekologiškas, pavasario tręšimui skirtas priemones, kad daržovės neprisigertų per daug trąšų. Kuomet rudenį tręšiame kompostu ar mėšlu, jis spėja suirti ir pasiskirstyti dirvoje. Jei mėšlu patręštumėte pavasarį, jis nudegintų šaknis.
Dėl lysvių ir tarplysvių formavimo vyksta įvairios diskusijos, todėl geriausia rinktis tai, kas Jums priimtiniausia ir patogiausia.
Lysvės ilgis priklauso nuo Jūsų poreikių. Jei daržas nėra didelis, bet norite derliaus įvairovės, verta formuoti daugiau trumpesnių lysvių.
Lysvės plotis turėtų būtų patogus ravėjimui. Todėl verčiau darykite siauresnes, kad lengvai pasiektumėte bent jau vidurį ir nereikėtų jų mindžioti. Lysves rekomenduojama formuoti bent minimaliai pakeltas, tuomet jos ne tik atrodys estetiškesnės, bet ir patogesnės ravėjimui. Pakeltos lysvės pavasarį greičiau įšyla, taip pat sugeria drėgmę ir kvėpuoja.
Nepamirškite pasirūpinti tarplysviais. Juos reikėtų stipriai sumindyti ar suvoluoti ir uždengti, kad nereikėtų ravėti. Dangai tiks bet kas – nuo paprastų lentų iki specialios agrotekstilės.
Dabar vis populiaresnės tampa medinės ar iš kitų medžiagų pagamintos lysvės. Tai rėmai, į kurios pilama žemė. Tokias paruoštas lysves galima įsigyti arba susikonstruoti patiems. Iš šių rėmų „nepabėgs“ žemės ir augalai. Be to, galite tiesiog ant pievelės montuoti nedideles lysves, pilti derlingos žemės ir sėti daržoves, prieskonius ir salotas. Taip lysvės virs dekoratyviu elementu.
Sėjos ir sodinimo ypatumai
Kuomet lysvės parengtos, galima sodinti ir sėti. Šiltnamiuose sodinimo darbai prasideda gerokai anksčiau, balandžio-gegužės mėnesiais. Jeigu šiltnamis nesandarus, o gegužę dažnai užklumpa šalnos, nepavėluosite, jei daigus pasodinsite ir pirmomis birželio dienomis.
Jei orai nelepina šiluma, sėjos darbus atvirame lauke irgi verčiau atidėti gegužės pabaigai ar birželio pirmai pusei.
Kokias daržoves dar galima sėti birželį?
- Įvairių rūšių salotas
- Ridikus
- Burokėlius
- Vėlyvų veislių morkas
- Šparagines pupeles
- Špinatus
- Krapus ir kitas prieskonines žoleles
- Petražoles
- Agurkus
- Kalafijorus
- Ropes ir kt.
Kaip matote, sąrašas nemažas. Birželį galima sėti visas daržoves, salotas ir prieskonius, kurie užauga per kelias savaites ar porą mėnesių. Kuomet sėklos tankiai sudygs, reikėtų praretinti ir išpikiuoti.
Jeigu turite daržovių daigų ir laukėte kada pasitrauks šalnos, birželio pradžia – pats metas sodinimui.
Jei norite mažiau ravėti, sudygus daržovėms, galite mulčiuoti žole ar specialiu mulčiu. Tokia danga sulaikys drėgmę ir piktžoles.