Barkodas:

4779018788755

 
Kiekis: 1 g  

Ši baklažanų veislė - vidutiniškai ankstyva, labai derlinga. Vaisiai stambūs - apie 20 cm ilgio ir 1 kg svorio, gražios cilindro-ovalo formos, tamsiai violetinės spalvos. Minkštimas standus, baltas. Baklažanuose gausu kalio. Dėl didelės maistinės vertės, jie ypač vertinami vegetarų virtuvėje. Maistui vartojami švieži, kepti, troškinti, gali būti konservuojami.

Sėjimas į daigyklas

Baklažanai sodinami daigais, nuo sėjos išauga per 50-55 dienas. Jei sodinami šildomuose šiltnamiuose – sėjama vasario vidury, jei nešildomuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėjama kovo 10–15 dienomis, jei lauke po priedangomis – balandžio 1-10 dienomis.

Baklažanų sėklas rekomenduojama sėti į 10–12 cm skersmens durpinius ar plastikinius vazonėlius, pripildytus durpinio substrato, po 1-2 sėklas 1-1,5 cm gyliu. Pasodinus į vazonėlius, pridengiami plona polietileno plėvele. Palaikoma nuolatinė drėgmė ir vėdinama.
Sėklos daiginamos 22–25 laipsnių temperatūroje, sudygsta per 7-10 dienų. Jei sėklos daiginamos drėgnos, sudygsta per 4-5 dienas (2 – 3 dienas palaikykite ant minkšto drėgno popieriaus šiltoje vietoje). Išdygus 2 augalėliams, vazonėlyje palikti tik  vieną, o kitą persodinti. Sudygus, oro temperatūra sumažinama iki 13-16 laipsnių (5-6 dienoms), kad augalėliai neištįstų ir geriau įsišaknytų.


Daigus laistykite pagal poreikį, drungnu vandeniu, pirmoje dienos pusėje. Stebėkite, kad vazonėliuose substratas neperdžiūtų, nes tada pradeda medėti augalų stiebai. Baklažanų daigai, augimo metu sunaudoja daug vandens, nes jų lapų paviršius vis didėja.


Pirmą kartą daigai papildomai tręšiami, praėjus 2 savaitėms po pirmų 2-3 tikrųjų lapų pasirodymo. Tręšimo ir laistymo metu negalima lieti ant lapų.
Sodinimui atrenkami sveiki, vešlūs, neištįsę, ligų ir kenkėjų nepažeisti daigai, kurie turi būti 15-25 cm aukščio, 6-8 lapų, gerai išvystytu šaknynu.

Renkantis baklažanų veislę, būtina atsižvelgti į vegetacijos trukmę. Vertėtų auginti tik ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo baklažanų veisles, kad iki rudens pirmųjų šalnų, vaisiai pasiektų techninę brandą. Geriausiai baklažanai auga humusingoje, daug maisto medžiagų turinčioje dirvoje. Mėgsta šilumą. Vaisiai skinami kol jų odelė blizga, vėliau gali būti kartūs.

Lot. Solanum melongena L.

 

- IV;

- 50x35 cm;

- VI-IX;

- V-VI;

- 20-50 cm;

4779018788755
2012-02-02

Charakteristikos

Lotyniškas pavadinimas
Lot. Solanum melongena L.
Sodinimo mėnesiai
Balandis
Birželis
Gegužė
Derlius
Derlius IX mėn
Derlius VIII mėn
Derlius VII mėn
Derlius VI mėn
Augalo aukštis
41 - 60 cm
Auginimo sąlygos
Auginama lauke
Auginama šiltnamyje
Pusiau pavėsis
Saulėta
  • DAIGŲ PERSODINIMAS: KADA TINKAMIAUSIAS LAIKAS?

     

    Kaip ir kada persodinti pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų bei cukinijų daigus? Tokie klausimai dažnai iškyla daugeliui sodininkų. Dažniausiai kitoje sėklų pakuotės pusėje yra nurodomas sėjos ir persodinimo laikas, tačiau kartais daigus perkame jau šiek tiek paūgėjusius ar daiginame iš praeitų metų derliaus sėklų.

    Įprastai daiginti namuose, specialiuose indeliuose ar daigyklose, galima pradėti jau kovo – balandžio mėnesiais. Lauke sėti arba persodinti daigus patariama pasibaigus šalnoms – gegužės pabaigoje, birželio pradžioje.

    Agurkų sėklas rekomenduojama prieš daiginimą palaikyti šiltoje vietoje, pavyzdžiui ant radiatoriaus, paskui, keletą dienų prieš, pamirkyti vandenyje arba palaikyti drėgname skudurėlyje. Daigelius persodinti galima šiems išleidus 3 – 5 lapelius, jei perauginsite – sunkiai pridigs ar net sunyks. Agurkams persodinimas nepatinka, todėl išimkite su kuo didesniu žemių kiekiu ir sodinkite į gerai patręštą bei purią žemę. Arba sėkite jau numatytoje vietoje. Agurkams tinka šiltnamio ir lauko sąlygos, tik laistyti visur derėtų šiltesniu vandeniu.

    Daigai

    Pomidorus galima sėti į daigyklas, o sulaukus pirmų daigelių, persodinti į erdvesnius indelius po vieną, atidžiai stebit, kad nenulūžtų. Ilgąją šaknelę galima nugnybti, kad geriau šakotųsi į šonus. Po 50 – 55 dienų daigus jau galima sodinti šiltnamyje arba lauke. Žemę reikėtų gerai patręšti su trąšomis, kuriose yra fosforo. Tai gali būti žuvų miltai ar specialios trąšos.

    Paprikas geriau sėti po vieną sėklą į indelį, užpildytą durpių substratu, 0,5 – 1,5 cm gylyje. Tiek pomidorams, tiek paprikoms dygstant reikalinga 20 -25 laipsnių šiluma. Paprikų daiginimui skiriama kur kas daugiau laiko iki 70-80 dienų, kuomet jau turi du – tris pumpurus ir 13 – 14 lapelių bei yra 20 – 30 cm aukščio. Tuomet jau galima sodinti lauke arba šiltnamyje. Nepamirškite gausiai laistyti.

    Baklažanų sėklas prieš sodinimą į žemę – palaikykite ant drėgno, šilto popieriaus porą trejetą dienų. Baklažanams kenkia retinimas, todėl geriau daiginkite vazonėliuose arba palikite kelių centimetrų tarpus tarp sėklų. Baklažanų daigų lapai turėtų nesiliesti. Persodinti į šiltnamį po 50 – 55 dienų, maždaug gegužės viduryje. Žemė turėtų būti humusinga, tinkamai patręšta ir turinti daug maisto medžiagų.

    Cukinijas galima sėti tiesiai į drėgną, bet nepermirkusią dirvą, maždaug 3 – 4 centimetrų gylyje, gegužės – birželio mėnesiais, po šalnų. Tarp sėklų išlaikykite 70x70 cm tarpus. Nederėtų sodinti 3 – 4 metus iš eilės toje pačioje vietoje. Cukinijos nereiklios dirvožemiui, tačiau geriau auga orui ir vandeniui pralaidžioje žemėje, kurioje neužsistovi vanduo, o paviršius lengvai ir greitai įšyla. Vėliau, daigams paūgėjus, rekomenduojama mulčiuoti žemę aplink juos, kad šaknų danga siektų apie 7 cm.

     

  • ANKSČIAUSIAI SĖJAMOS DARŽOVĖS. KĄ REIKIA ŽINOTI?


    Nė nepastebėsime, kaip greitai ateis pavasaris ir kaip labai lauksime šviežių daržovių derliaus. Todėl nesvarbu, kad už lango – sniego kalnai, dabar pats metas pradėti planuoti ir ruoštis šių metų daržovių sėjai. Pirmiausiai pasirūpinti rekomenduojame ilgos vegetacijos daržovių sėklomis: paprikų, pomidorų, cukinijų, baklažanų, salierų, žiedinių kopūstų, dumplūnių, ir pasėti jas daigams auginti.

    Kas daro įtaką daigų kokybei?

    Jei norite mėgautis gausiu ir kokybišku derliumi, turite įdėti nemažai pastangų. Ir pradėti jau dabar – atsakingai išsirinkti sėklas, paruošti daigyklas ir tinkamai prižiūrėti daigus. Daigų kokybė priklauso nuo daugelio faktorių: pradedant sėklų ir substrato kokybės, baigiant apšvietimo, temperatūros ir drėgmės kiekio. Taip pat reikšmės turi ir laikas, kada pasėjote sėklas bei kiek laiko daigų nepersodinate į dirvą arba šiltnamį.

    Sėklų bei substrato kokybė

    Rinkitės tik kokybiškas sėklas, nesėkite senų sėklų, o likusias sėklas iki kitų metų saugokite tik sandariose pakuotėse. Specialistai rekomenduoja sėklas, ypač hibridus, apdoroti: pavyzdžiui, pomidorų sėklas apie pusvalandį palaikyti 1 proc. kalio permanganato tirpale. Papildomas sėklų apdorojimas užtikrina didesnį atsparumą ligoms bei paspartina sėklų daigumą, taip pat apdorotos sėklos sudygsta vienodžiau.

    Substratą geriausia rinktis lengvos mechaninės sudėties, jis turėtų būti purus, pralaidus orui bei drėgmei, neužkrėstas ligomis bei kenkėjais, tinkamo rūgštingumo (daigams geriausia rinktis 6,0–6,6 pH), galiausiai, substrato sudėtyje turi būti pakankamai maisto medžiagų. Lengviausias būdas – naudoti specialiai paruoštus pomidorų, paprikų arba universalius daržovėms auginti skirtus substratus. Nereikėtų substrato maišyti su daržo žemėmis, nes jos sušoka į grumstus ir daigų šaknims gali pritrūkti oro. Norint geresnių aeracinių savybių, substratą galima maišyti su smulkiu žvyru.

    Apšvietimas, temperatūra ir drėgmė: kas svarbu?

    Daiginant paprikų, pomidorų, cukinijų, baklažanų, salierų, žiedinių kopūstų, dumplūnių daigus, labai svarbu užtikrinti optimalią dygimo aplinką: apšvietimą, temperatūrą ir drėgmės kiekį.

    Augalus daiginti geriausia ant palangės, nes ten jie gauna daugiausiai natūralios šviesos, tačiau po palange esantis radiatorius labai džiovina substratą, todėl reikėtų nuolat tikrinti, ar substratas nėra per daug išdžiūvęs. Bet perlieti nereikia: rekomenduojame ryte substratą negausiai palaistyti vandeniu, o pasirodžius daigams – vandeniu apipurkšti juos.

    Jei substratas yra labai drėgnas, o oro temperatūra – žema, tai daigų šaknims trūksta oro, jie blogai auga ir padidėja tikimybė susirgti įvairiomis ligomis. Jei oro temperatūra – per aukšta, daigai sparčiai ištįsta, būna lepūs ir taip pat neatsparūs ligoms.

    Žiemą daigams, ypač augimo pradžioje, gali neužtekti natūralios dienos šviesos, todėl galima daigyklas papildomai apšviesti. Tačiau tai nėra būtina, tik daigai dygs lėčiau.

    Taigi, tiksliai numatyti, koks pavasaris laukia, ir pasakyti, kada jau laikas sėti ilgos vegetacijos daržovių sėklas daigams auginti, sudėtinga, tačiau šis laikas nenumaldomai artėja. Todėl dabar – pats laikas pradėti ruoštis ir planuoti šių metų sėją, kad sulauktumėte gausaus ir kokybiško derliaus. Pasirūpinkite sėklomis, daigyklomis ir substratu, prisiminkite, kaip užtikrinti optimalų šviesos ir drėgmės kiekį bei temperatūrą.

     

  • Kada prasideda sėjimas į daigyklas?

    Sėjos darbai prasideda gerokai anksčiau, nei lauke įšyla dirva. Šildomuose namuose daigai gali būti auginami, kad ir ištisus metus, todėl daug kas pasimeta, kada gi geriausia sėti, kad vėliau galėtų džiaugtis gausiu derliumi ar gražiais žiedais. Juk, kai sugrįš šiluma ir jau galėsime daigus nešti į lauką, jie privalės būti sveiki, tvirti bei neperaugę.

    Nemažai daržininkystės entuziastų jau nuo sausio mėnesio ima domėtis, ką galima būtų pasisėti. Juk tikrai smagu ragauti derlių, išaugintą nuo mažos sėklytės. Be to, taip žymiai pigiau, nei vėliau pirkti jau paaugintus daigus.

    Patyrę augalų mylėtojai ir sodininkai siūlo nepaankstinti sėjos. Ilgėjančios dienos vis labiau skatina svajones apie šiltą pavasarį, tačiau prisiminkite, kad dar praeis daug laiko, kol žemė pakankamai sušils. Taigi, net jei prekybos centruose jau stovintys stendai su sėklomis ir ragina pasiraitoti rankoves, nepasiduokite nekantrumui bei iš pradžių išsiaiškinkite, ką ir kada galima sėti.

     

    Skaitykite instrukcijas

    Kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, bet ant pakuotės juk visada būna nurodytas preliminarus laikotarpis, kada rekomenduojama sėti sėklas lauke ir kada daigyklose. Kiekviena augalų rūšis dygsta skirtingai, o dygimo laikas taip pat būna nurodytas ant pakuotės. Vienoms sėkloms reikia daugiau laiko, o kitoms mažiau. Taigi, ilgiau dygstančias sėklas ir sėti ir reikia anksčiau, kad daigai spėtų sutvirtėti. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje sėjamos paprikos, petunijos, begonijos ir kiti, ilgiau dygstantys augalai. Pasėjus juos per vėlai, žiedų ar vaisių galite paprasčiausiai nesulaukti, nes augalai nespės jų subrandinti.

    Net jei labai nekantraujate, sausio mėnesį geriau paskirkite informacijos ir norimų sėklų ieškojimui, daigyklų susiradimui ir kitokiems paruošiamiesiems darbams. Po Naujųjų metų, dienos dar nebūna pakankamai šviesios, o ir šilumos ne ant visų palangių pakankamai daug. Vasaris paprastai būna žymiai šviesesnis.

    Greitai dygstančių sėklų per anksti susodinti neverta. Jei subrendusių daigų negalėsite išnešti į lauką, nes dar per šalta, jie išstyps, pradės „griuvinėti“ ir nusilps. Galiausiai išnešti į lauką tokie „ligoniai“ sunkiai prigis, o derlius tikrai nebus toks, kokio tikėjotės. Tikėtina, kad jo sulauksite mažesnio ir vėlyvesnio.

    Taip pat nepersistenkite su tais augalais, kurie nėra šilumamėgiai ir gana anksti jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

     

    Anksčiausiai sėjami augalai

    Jie savo „karjerą“ paprastai pradeda ant palangių, nes tokiu būdu galima sulaukti ankstesnio derliaus. Anksčiausiai, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, sėjami baklažanai ir paprikos. Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – ankstyvieji pomidorai, o dar po savaitės galima sėti ir vėlyvuosius. Kovo mėnesį jau reikia sėti ir kopūstus. Po kopūstų – eilė porams. Ankstyvieji agurkai, kurių daigus vėliau planuojama gabenti į šiltnamį, sėjami kovo pabaigoje.

     

    Ar svarbu, kokia daigykla?

    Tai gali būti dėžutės, polimerinės daigyklos, polimeriniai ar durpiniai vazonėliai, durpių tabletės. Tai gali būti speciali iš sodo prekių skyriaus pirkta daigykla, arba namuose rastas tam tinkamas indelis. Kurį variantą pasirinksite, priklausys nuo jūsų poreikių ir norimų daiginti sėklų rūšies. Kai kurie daigai puikiai pakelia persodinimą, jų šaknims nekenkia išjudinimas. Kiti to nemėgsta. Tokius lepesnius kilojimui augalus verta sėti į durpinius vazonėlius ar durpių tabletes. Atėjus laikui, tiesiog pasodinsite daigus į nuolatinę augimo vietą kartu su viskuo, nepažeisdami jų šaknų.

     

    Net ir tinkamu laiku viskas priklauso nuo sąlygų

    Tiek lėtai, tiek greitai dygstančioms sėkloms svarbu užtikrinti tinkamas dygimo sąlygas. Sėkite jas į „maistingą“ substratą, aprūpinkite tinkamu kiekiu drėgmės bei suteikite tinkamą apšvietimą ir šilumą. Mūsų kraštuose dažnai stinga saulės - net ir ant pietinių palangių laikomoms daigykloms jos gali nepakakti. Šviesos trūkumui ypač jautrūs pomidorai. Todėl augalininkystės entuziastai dažnai pasirūpina specialiomis lempomis.

    Būtinai įvertinkite, ar galėsite užtikrinti savo daigams pakankamai apšvietimo. Net ir laiku pasėjus, tačiau trūkstant šviesos, jie užaugs silpni. Tokiu būdu derliaus tikrai nepaankstinsite.

     

    Ką galima daiginti ištisus metus?

    Kai kurie augalai gali būti daiginami bei vartojami maistui visus metus. Tai tokios prieskoninės žolelės kaip krapai, petražolės, pipirmėtės, bazilikai, čiobreliai ir t. t. Puikiai vitaminų atsargas papildo valgomos daigintos saulėgrąžos, ridikėliai, lapiniai burokėliai, kviečiai, liucernos. Taip pat verta išbandyti daigintas spindulines pupuoles, nekepintus grikius, lęšius. Tokiu daiginimu galima užsiimti nuolat, tik, žinoma, šiuo atveju daigai į lauką nešami nebus. Šis užsiėmimas ir praturtins jūsų mitybos racioną, ir sukurs namuose daugiau šviežios žalumos.

SUSIJUSIOS PREKĖS