GĖLIŲ PRIEŽIŪRA SAUSIO MĖNESĮ


Gėlės puošia mūsų sodus ir namus, suteikia jaukumo ir nepalieka abejingų, tačiau tik tada, jei jomis tinkamai rūpinamės. Kiekvienu metų laiku gėlėms reikalinga skirtinga priežiūra: vasarą joms skiriame daugiausiai dėmėsio, tačiau dėmesys, skiriamas žiemą, ne mažiau svarbus. Taigi, kaip prižiūrėti kambarinius augalus ir rudenį iškastas svogūnines gėles, tokias kaip jurginus, kardelius, kanas ir begonijas sausio mėnesį?

Kambarinių gėlių priežiūra: kas svarbu?

Sausis – mėnuo, kai patalpas šildome intensyviausiai, o tai labai išsausina orą. Todėl šiuo metu labai svarbu apžiūrėti augalus, ypač palmių lapus. Būtent dėl pernelyg išsausėjusio oro juos gali pažeisti voratinklinės erkutės. To išvengti padeda dažnesnis palmių lapų purškimas vandeniu arba papildomas drėkinimas šalia pastatant indą su vandeniu.

Visų kambarinių augalų lapus būtina valyti, nes ant jų kaupiasi dulkės, riebalai ir kitos apnašos, dėl to augalas pasisavina mažiau šviesos, kurios žiemą ir taip stinga. Visada pašalinkite nudžiūvusius lapus, nužydėjusius žiedus ir kitas atliekas.

Žiemą nereikia gėlių persodinti ir tręšti, svarbiausiu darbu tampa laistymas ir tinkamo drėgnumo palaikymas. Šiuo metu gėles reikia laistyti kambario temperatūros vandeniu, išskyrus tokias gėles kaip puansetijas, kurias laistyti rekomenduojama karštu, net apie 50 °C temperatūros, vandeniu, ir gerberas, kurias laistyti rekomenduojama 12–14 °C temperatūros vandeniu. Jei žemės vazone perdžiūsta, vazoną su augalu pamerkite į indą su vandeniu ir laikykite tol, kol iš vandens nustos kilti oro burbuliukai, nes tai parodo, kad augalo šaknys jau pasisavino reikiamą kiekį drėgmės.

Nepamirškite iškastų gėlių svogūnėlių

Tokios daugiametės svogūninės gėlės kaip jurginai, kardeliai, kanos ir begonijos dirvoje nežiemoja, todėl jų svogūnėlius rudenį prieš pirmąsias šalnas reikia iškasti, sandėliuoti per žiemą ir pavasarį vėl pasodinti. Gėlių kokybei itin didelė reikšmę turi sudarytos sąlygos žiemojimui ir priežiūra žiemos metu.

Pirmiausia, svarbu užtikinti tinkamą oro temperatūrą, apie 4–10 °C, tačiau svarbiausia, kad ji itin stipriai nesvyruotų ir kelias dienas iš eilės temperatūra nebūtų aukštesnė nei 10 °C, nes tai gali pakenkti svogūnėliams, juos „pažadinti“ ir padidinti ligų tikimybę. Labai svarbu patalpą, kurioje laikomi gėlių svogūnėliai, vėdinti, o pačius svogūnėlius bent kartą per mėnesį apžiūrėti ir perrinkti: pašalinti pažeistus ir ligotus svogūnėlius.

Jei rūsys arba kita patalpa, kurioje žiemoja rudenį iškastų gėlių svogūnėliai – itin sausa, specialistai rekomenduoja kartais sulaistyti grindis arba prie dėžių su svogūnėliais pastatyti indus su vandeniu.

Vėl į dirvą svogūnėlius sodinti reikia pavasarį, kai nebelieka šalnų pavojaus, o 15–20 dienų prieš sodinimą rūsyje arba kitoje patalpoje, kurioje svogūnėliai sandėliuojami, reikėtų palaikyti 12–15 °C temperatūrą. Taip kanų, jurginų, kardelių ir begonijų svogūnėliai greičiau „pabus“ ir pasiruoš dygti.

Taigi, žiemą nereikia pamiršti nei kambarinių augalų, nei žiemojančių svogūninių daugiamečių gėlių svogūnėlių. Tinkama priežiūra žiemą garantuoja gausų ir kokybišką gėlių žydėjimą ir augimą.