Spalis ir lapkritis – patys pavojingiausi mėnesiai kambarinėms gėlėms, nes šiuo metu sparčiai trumpėja natūralios šviesos trukmė, dėl įjungto šildymo sausėja oras, patalpos yra rečiau ir trumpiau vėdinamos, o temperatūra visą parą palaikoma mažiau daugiau vienoda. Visos šios priežastys lemia, kad kambarinės gėlės suprastėja, apmiršta, neretai net žūsta. Kad to būtų galima išvengti, derėtų atkreipti dėmesį į svarbiausias priežiūros taisykles.
Temperatūros ir šviesos poreikis
Vieni kambariniai augalai mėgsta gauti daugiau šviesos ir šilumos, kitiems jos reikia mažiau, todėl prieš renkant kambarinių gėlių žiemojimo vietą svarbu atsižvelgti į šiuos poreikius. Žemiausioje temperatūroje geriausiai žiemoja kaktusai, alavijai, agavos, jukos, todėl šiuos augalus reikėtų perkelti arčiausiai lango stiklo arba laikyti vėsiausioje namų vietoje. Šilumos ir šviesos labiausiai reikia palmėms, paparčiams, filodendrams, todėl jiems reikia surasti šiltą ir šviesią namų vietą. O, štai, vėlyvą rudenį ir žiemą žydinčias gėles rekomenduojama, jei tik yra galimybės, papildomai apšviesti dirbtine šviesa.
Trys svarbiausi priežiūros veiksmai
Ar kambarinės gėlės sėkmingai peržiemos priklauso nuo trijų svarbiausių priežiūros žingsnių: laistymo, tręšimo ir dulkių valymo.
Rudenį labai svarbu suretinti kambarinių augalų laistymą arba net visai jų nelaistyti, nes laistymas skatina augimą, o dėl šviesos trūkumo augalas nespės pasigaminti reikiamo kiekio maisto medžiagų, todėl ne augs, o ims skursti, apsitrauks pelėsiu, lapai paruduos ir nukris. Šaltasis metų laikas skirtas kambarinių augalų poilsiui ir per vasarą sukauptų maisto medžiagų sunaudojimui.
Lapines kambarines gėles užtenka palaistyti kartą per mėnesį, kaktusus ir sukulentus, esančius ramybėje, iki pavasario rekomenduojama iš viso nelaistyti, o žiemą žydinčias kambarines gėles laistyti reikėtų pagal poreikį, bet tik kambario temperatūros nusistovėjusiu vandeniu, geriausia virintu, ir rekomenduojama – anksti ryte. Geriausias būdas sužinoti, ar jau laikas laistyti – pabelsti į vazoną ir laistyti tik, jei girdisi skardus garsas.
Dėl šildymo namuose oras dažnai būna labai išsausėjęs, o tai kenkia ne tik mums, bet ir kambariniams augalams, todėl svarbu kartais apipurkšti arba duše nulieti kambarinių gėlių lapus. Taip pat galima juos nuvalyti drėgna kempinėle arba skudurėliu. Taip bus ir sudrėkinti lapai, ir nuvalytos dulkės, kas yra ne mažiau svarbu: dulkes būtina nuvalyti nuo visų kambarinių augalų. Dulkės blokuoja šviesos ir drėgmės pasisavinimą, todėl augalas net ir, atrodo, tinkamai laistomas ir stovintis tinkamoje vietoje, gali apmirti arba visai žūti.
Tręšti kambarines gėles šaltuoju metų laiku reikia taip pat atsargiai ir tai daryti ne dažniau nei kartą per mėnesį, išskyrus žiemą žydinčias gėles: jas reikėtų tręšti mineralinių trąšų tirpalu ne dažniau nei kas dvi savaites.
Svarbu atsiminti, kad kuo šviesesnėje vietoje auga augalas, tuo sparčiau jis auga, todėl tuo daugiau jam reikia drėgmės ir trąšų, o tolstant nuo lango, mažėja ir augimą skatinančių veiksnių poreikis.
Taigi, pasiruošimas šaltajam metų laikui reikalingas ne tik mums, bet ne mažiau svarbus ir kambariniams augalams. Todėl svarbu žinoti, kaip išspręsti šviesos ir šilumos poreikį ir kaip tinkamai kambarines gėles laistyti, tręšti ir valyti dulkes.