Tam, kad Jūsų augalai gerai augtų, žydėtų ar augintų vaisius, jiems būtina sudaryti tinkamas sąlygas. Deja, paprastai Jūsų kiemo ar daržo dirvožemis nebūna pats geriausias, todėl augalų mylėtojai dažnai perka specialų durpių substratą.
Durpių substratas išgaunamas iš natūralios, gamtoje susidarančios medžiagos - durpių. Jos susidaro pelkėse ir raistuose, kur kaupiasi perteklinis vanduo. Šios organinės nuosėdinės uolienos laikomos naudingomis Lietuvos iškasenomis. Jos susiformuoja dėl deguonies trūkumo, ne iki galo susimineralizavusių augalijos liekanų (kerpių, meldų, kiminų ir t. t.). Šis procesas vyksta labai lėtai – per metus susidaro vos 1 mm naujo durpių sluoksnio.
Durpės kasamos specialiose vietose – durpynuose. Iš durpių gaminama labai daug įvairių produktų (durpių dujos, amoniakas, acto rūgštis, durpių spiritas, kuras) Dėl savo antiseptinių savybių jos naudojamos net medicinoje.
Durpių substratuose, kurių galima įsigyti prekyboje subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis subalansuotas taip, kad atitinkamos augalų rūšys gautų pačias palankiausias sąlygas augimui ir vystymuisi. Substratų galite rasti įvairių: universalių ar pritaikytų tam tikroms augalų rūšims, vejos auginimui.
Kaip gaminamas durpių substratas?
Natūralios durpės, nors ir turtingos savo mineralinėmis bei organinėmis medžiagomis, augalams paprastai būna per rūgščios. Dėl šios priežasties gaminami durpių mišiniai, vadinami durpių substratais. Tai vyksta tarpusavyje maišant įvairių rūšių durpes ir pridedant papildomų mineralinių, organinių bei drėgmę išlaikančių medžiagų. Į durpių substratus taip pat dedami šaknų vystymosi stimuliatoriai, humusinės rūgštys, ceolitas.
Durpės gali būti tamsesnės (kasamos iš gilesnių sluoksnių) ir šviesesnės (kasamos iš dirvožemio paviršiaus). Tamsesnės durpės ir jų substratai sodresni, geriau stimuliuoja augalų šaknų augimą ir vystymąsi, tačiau šviesesnės durpės yra universalesnės (tinka daugiau augalų rūšių) bei pigesnės.
Durpių substratai gaminami atsižvelgiant į augalų augimo ypatybes, gamtos sąlygas bei vietovę, kurioje jie bus auginami. Substratai skiriasi savo rūgštingumu ir atitinkamu maisto medžiagų kiekiu. Mineralinių ir organinių medžiagų santykis bei kiekiai gali būti pritaikomi konkretiems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius, savybes bei augimo sąlygas. Jau pagamintus substratus galima maišyti tarpusavyje.
Durpių substratų nauda augalams:
- maitina šaknis mikroelementais, kurie lengvai įsisavinami, todėl augalas geriau auga ir ilgiau žydi;
- sugeria vandenį ir stabdo jo išgaravimą, todėl nereikia taip dažnai laistyti;
- durpių substratus galima naudoti augalams daiginti, vėliau perkeliant juos į dirvožemį;
- durpių substratai yra poringi, todėl augalų šaknys gauna pakankamai deguonies;
- jauniems augalų daigams dirvožemis dažnai būna per sunkus, todėl jų šaknys sunkiai skverbiasi gilyn. Durpių substratas suteikia jam purumo ir palengvina augalų įsišaknijimą;
- kitaip, nei natūraliame dirvožemyje, durpių substrate nėra piktžolių sėklų, augalų ligų sukėlėjų, ar kitokių kenksmingų medžiagų.
Kaip pasirinkti tinkamą durpių substratą ir kaip jį naudoti?
Geriausia rinktis pagal tai, kokius augalus norite auginti. Dažnai ant pakuotės nurodoma, kam jis skirtas. Sodo prekių parduotuvėse ir kitose prekybos vietose taip pat populiarūs universalūs durpių substratai, skirti įvairiems augalams.
Prieš naudodami įsigytą durpių substratą, praplėškite pakuotę ir jį pravėdinkite. Svarbu, kad jame nebūtų per daug drėgmės. Netinka ir per daug sausas substratas. Jei matote, kad drėgmės trūksta, sudrėkinkite. Drėgmėje suaktyvėja tam tikrų naudingų mikroorganizmų veikla. Šių plika akimi nematomų sutvėrimų dėka neutralizuojamos tokios augalams kenksmingos medžiagos, kaip amoniakinis durpių azotas.
Maišyti durpių substrato su paprastu dirvožemiu ar kompostu nerekomenduojama. Tai gali paskatinti augalų ligas ir kenksmingų medžiagų susidarymą.