Šie dvimečiai prieskoniniai, iš Viduržemio jūros regiono kilę, augalai šiuo metu yra populiarūs beveik visose pasaulio virtuvėse, taip pat naudojami farmacijoje, kosmetikoje. Ar žinojote, jog petražolėse vitamino C yra penkis kartus daugiau nei citrinose? Jos taip pat palankiai veikia virškinimą, žadina apetitą, o patiekalams suteikia nuostabų skonį ir aromatą.
Petražolės gali būti šakninės (maistui tinka ir lapai, ir šaknys), arba lapinės (vartojami tik lapai). Auginkite jas purioje priemolio ar priesmėlio dirvoje, kurioje gausu organinių trąšų. Petražolėms nepatiks, jei toje vietoje prieš tai augo morkos, krapai, kalendros ar kmynai. Šakninės petražolės prastai augs ir po svogūnų, porų ar salierų.
Pirmą kartą dirvą petražolėms apdirbkite rudenį: giliai sukaskite, pašalinkite piktžolių šaknis bei patręškite. Jos puikiai jausis augdamos atviroje vietoje. Sėklos beriamos į 3 cm gylį 60-70 cm tarpais tarp eilių ir lengvai užkasamos. Gali būti sėjamos rudenį, spalį arba lapkritį, arba pavasarį, balandžio pabaigoje. Uždengus agroplėvele galima paspartinti dygimą. Sėjinukai atsparūs žemai temperatūrai, gali atlaikyti iki 9 laipsnių šalčio.
Jei norite ankstyvesnio derliaus, vasario mėnesį pasėkite petražoles dėžėse, o į lauką perkelkite jau paaugusias.
Optimali temperatūra petražolių augimui yra apie 20 laipsnių šilumos. Šie augalai reiklūs priežiūrai. Petražolės nemėgsta perlaistymo. Nuolatos jas apravėkite, purenkite dirvą, o išsiauginusias 1-2 tikruosius lapelius praretinkite. Per tankiai augdamos jos lapuose sukaupia mažiau eterinio aliejaus ir kitų vertingųjų medžiagų. Laistyti geriausia šiltu vandeniu anksti ryte ar vėliau vakare. Lapai pirmą kartą nupjaustomi, kai lapkočiai pasiekia 15-20 cm aukštį, ant kerelio paliekant 4-5 cm stiebelius.
Petražolėms reikalingas papildomas tręšimas, tačiau jos turi polinkį kaupti nitratus, todėl azotinės trąšos joms reikalingos labai saikingai. Tinkamesnės fosfatinės ir kalio trąšos.