Prieskoninės žolelės – vienos iš būtinų aromatingų patiekalų ingredientų. Jas naudojame visur: sriuboms, mėsai, žuviai, salotoms, sumuštiniams ir net gėrimams gardinti. Šaltuoju metų laiku jų galima užsiauginti tiesiog ant palangės arba parduotuvėje įsigyti džiovintų prieskonių, tačiau vasarą, jei turite žemės sklypą, išsiauginkite lauke.
Jeigu pasisėsite daugiau, ar net išsiauginsite ne vieną jų derlių, galėsite ne tik susidžiovinti, bet ir užsišaldyti žiemai. Tad kokius prieskoninius augalus tikrai verta auginti darže?
● Bazilikus. Šie prieskoniniai augalai ne taip seniai išpopuliarėjo mūsų krašte, tačiau, jei mėgstate jų aromatą, būtinai pasisėkite. Savame sode išauginto baziliko kvapas ir skonis bus kur kas išraiškingesnis, nei džiovinto ar užauginto vazonėlyje. Kadangi bazilikas šiltųjų kraštų augalas, jį pirmiausia reikės balandžio mėnesį pasisėti į daigyklą, o tik įšilus žemei, persodinti į daržą. Bazilikai mėgsta saulėtas vietas ir purią, lengvą, gerai mėšlu patręštą dirvą.
● Rozmarinus. Pastarieji nė kiek nenusileidžia savo aromatu bazilikams ir puikiai tinka mėsos bei kitiems patiekalams gardinti. Šie augalai nežiemoja lauke, todėl juos rudenį reikės parsinešti į kambarį ir laikyti vėsioje patalpoje. Virtuvėje rozmarinui bus per sausa ir per karšta, todėl gali išdžiūti. Nors vasarą, pasodinti humusingoje, vandeniui laidžioje, smėlėtoje žemėje, puikiai pakelia saulės kaitrą.
Petražoles ir krapus. O kaipgi be šių, lietuvių pamėgtų, prieskoninių žolelių? Jos jau daugelį metų karaliauja mūsų daržuose ir virtuvėse. Tačiau petražolės ir krapai kur kas aromatingesni bei skanesni žali arba šaldyti. Kai tuo tarpu bazilikai ir rozmarinai nepraranda intensyvaus aromato ir džiovinti. Petražolės ir krapai nėra labai reiklūs, jiems tinka puri, priesmėlio ar priemolio dirva. Jie greitai dauginasi ir auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Krapai gali sudygti savaime iš pernykščių nukritusių sėklų. Petražolės – dvimečiai augalai, todėl jų priežiūra taip pat nesudėtinga.