Daugeliui kyla klausimas: rabarbarai – tai vaisiai ar daržovės? Teoriškai – daržovės, praktiškai – vaisiai, kai kurių vadinami lietuviškaisiais kiviais, nes yra saldžiarūgščio skonio ir plačiai naudojami konditerijoje: pyragų, ledų gamyboje. Kiekvienas atsimena senelių sode augančių ryškių augalų su dideliais lapais rūgštų skonį, tačiau kodėl dabar patys retai juos augina? „Nojaus sėklos“ pasakoja, kaip sodinti, auginti ir vartoti šiuos nuostabaus skonio augalus.
Šimtas panaudojimo būdų
Rabarbaruose gausu organinių rūgščių, kurios reguliuoja apykaitos procesus organizme, taip pat karotino, vitaminų C, PP, B. Rabarbarai pasižymi kalio, geležies, fosforo, magnio gausa, sudėtyje turi cukraus, pektinių bei rauginių medžiagų ir flavonoidų. Rabarbarai rekomenduojami skundžiantis žarnyno atonija, kai sutrinka tuštinimasis arba esant vidurių užkietėjimui. Tačiau persistengti ir vartoti per daug irgi negalima, nes rabarbaruose esanti oksalio rūgštis gali pažeisti virškinamąjį traktą.
Rabarbarai, kaip jau minėta anksčiau, yra plačiai naudojami kulinarijoje, tačiau, be visa ko, iš jų yra verdami kompotai, gaminamas kisielius. Taip pat rabarbarai gali būti naudojami gaminat padažus, salotas ir kitus produktus. Rabarbarus galima virti, kepti, troškinti, net konservuoti arba šaldyti – tai leis šiuo skoniu džiaugtis ištisus metus.
Valgomi yra rabarbarų stiebai, kuriuos reikia nupjauti ir prieš vartojimą nulupti. Geriausia valgyti šviežius rabarbarų stiebelius, nes vėliau jie perauga ir tampa labiau žalingais nei naudingais. Žali rabarbarų stiebai yra rūgštesni, o raudoni – labiau saldžiarūgščiai. Rabarbarus norint ilgiau išlaikyti šviežius reikia suvynioti į drėgną popierinį rankšluostį, o tada galima laikyti šaldytuve daržoių skyriuje net iki savaitės.
Kaip auginti rabarbarus?
Dažniausiai auginamos yra dvi rabarbarų veislės – daržoviniai rabarbarai „Victoria“ ir rabarbarai „Red Champagne“.
Rabarbarai sodinami daigais jau balandžio–gegužės mėnesiais, tačiau sodinti galima ir vėliau, iki rugpjūčio pabaigos. Priklausomai nuo sodinimo laiko, vaisius veda gegužės–rugsėjo mėnesiais. Tai daugiametis augalas, kuris vienoje vietoje auga 10 ir daugiau metų.
Rabarbarai nėra reiklūs dirvai: auga bet kokioje dirvoje, jei nepamirštama gausiai laistyti ir kartą per sezoną patręšti mineralinėmis trąšoms. Nėra reiklūs ir saulei: gali augti pusiau pavėsyje, tik reikia parinkti mažiau vėjų užpučiamą dirvos vietą. Puikiai veši vaismedžių tarpuose.
Sodinti rabarbarų daigus reikia į giliai supurentą dirvą, į kurią pridedama daug komposto arba kitų organinių trąšų. Daigai sodinami į 20 cm dirvos gylį, 100 cm atstumu vienas nuo kito.
Taigi nereikia nuvertinti nuo seno auginamo vaisiaus–daržovės rabarbaro, nes tai ne tik sveikatai naudingas, bet ir labai plačiai vartojamas augalas, kuriam nereikia jokios ypatingos priežiūros. Patikėkite, rabarbarų ir braškių džemas tikrai nepaliks abejingų, tai kodėl nepabandyti?