Besikeičiant metų laikams, darbų sode nemažėja. Artėjant rudeniui įvairiose augalų prekybos vietose atsiranda vis didesnė rudeninių svogūninių gėlių svogūnėlių pasiūla. Šios gėlės pražysta anksti pavasarį, pradėjus tirpti sniegui - kaip tik tuo metu, kai mes būname labiausiai pasiilgę ryškiaspalvių žiedų. Ankstyvo pavasario žydėjimui ruoštis reikia jau rudenį. Tiesą pasakius, svogūninių gėlių rūšių ir veislių pasirinkimas yra toks gausus, kad vien išsirinkti bei apsispręsti, kurios labiau patinka, gali būti jau nemažas žygdarbis.
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje sodinamos smulkiasvogūninės gėlės. Tai krokai, armėninės žydrės, purškinijos bei vilkdalgiai. Krokų veislių yra nemažai, jos skiriasi žiedų spalva. Pavasarį jie pražysta vieni pirmųjų. Nedideli, ryškūs šių gėlių žiedai, kovo mėnesį išlindę iš po aptirpusio sniego, ar pernykščių rudeninių lapų, atrodo tikrai žavingai bei traukia net ir gėlėmis nesidominčiųjų akis.
Rugsėjo vidurys tinkamas sodinti narcizams. Tai nuo seno pažįstamos ir mėgstamos gėlės, žydinčios balandį ir gegužę. Įvairių veislių žiedai skiriasi dydžiu, gali būti pilnaviduriai, ar tuščiaviduriai. Spalvos: geltona, balta, šiek tiek oranžinės - kaip tik tokios, kurios labiausiai primena apie vis ilgėjančias dienas, saulės šviesą ir šilumą.
Praėjus savaitei po narcizų sodinimo, ateina hiacintų eilė. Įvairiaspalviai, iš daugybės smulkių žiedelių sudaryti, žiedynai ne tik gražiai atrodo, bet ir skleidžia malonų aromatą. Hiacintai žydi balandžio mėnesį.
Rugsėjo pabaiga ir spalio mėnuo - tulpių sodinimo metas. Priklausomai nuo oro sąlygų, tulpes dar kartais galima sodinti ir lapkričio mėnesį, tačiau tą padaryti būtina iki prasidedant šalnoms. Šiuo metu yra išvesta labai daug tulpių veislių. Jų žiedų taurelės stebina savo spalvų, dydžių bei formų įvairove. Kai kurios pilnavidurės tulpės savo žiedų forma net primena rožes ar bijūnus. Jų žydėjimas vyksta balandį, gegužę ir birželį.