Rūgštynių gimtieji kraštai – Vakarų Europa. Maistui jos vartojamos nuo seno, nors ypač paplito viduramžiais. Iš jų galima gaminti sriubas, padažus, dėti į salotas, šaltibarščius ar žaliuosius kokteilius. Tai nereiklūs daugiamečiai rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalai, kurių galima rasti ir daržų lysvėse, ir palaukėse bei pievose (laukinės atmainos).
Lapuose gausu angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų bei organinių rūgščių, tačiau labai mažai kalorijų. Toks „užtaisas“ ypač naudingas pavasarį, kai po žiemos norisi atgauti jėgas. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas virškinimui gerinti, viduriavimui stabdyti, tulžies išsiskyrimui skatinti, taip pat bendrai sustiprinti organizmą.
Nors laukinių rūgštynių galima rasti visoje Europoje (Lietuvoje taip pat), maistui dažniausiai vartojamos sukultūrintos veislės. Manoma, kad maistui jos augintos dar nuo Romos imperijos laikų ar net seniau. Kultūrinės rūgštynės būna stambialapės arba špinatinės. Pastarųjų lapai mažiau rūgštūs, arba visai nerūgštūs.
Špinatinės rūgštynės laikomos vertingesnėmis, nes jose mažai oksalo rūgšties ir itin daug vitamino C ir D, kuris ypač aktualus tamsiuoju metų laiku. Jų lapai didesni, mėsingesni, o kadangi nėra tokie rūgštūs, tai ir suvalgyti jų galima daugiau. Vis tik kol kas populiaresnės išlieka įprastinės valgomosios rūgštynės.
Tai kryžmiškai apsidulkinantys augalai, antraisiais metais išauginantys šluotelės formos žiedynais. Sėklos itin smulkios (špinatinių rūgštynių kiek stambesnės). Lapai žali, tačiau kai kurių veislių lapagyslės gali turėti raudoną atspalvį.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip auginti bei prižiūrėti rūgštynes.
Augimo vieta
Rūgštynė – nelepus augalas, galintis augti bet kokioje dirvoje, tačiau geriausiai jaučiasi puveningame priemolyje. Vienoje vietoje gali puikiai augti 2-4 metus, o vėliau pradeda skursti, smulkėja lapai.
Kaip ir kada sėti?
Prieš sėjant rūgštynes, verta joms skirtą dirvą patręšti mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Jų sėklos sėjamos 1-2 cm gylyje eilėmis, tarp kurių paliekami 12-15 cm tarpai. Sudygsta esant ne mažesnei nei 2-3 laipsnių šilumai ir sėti galima nuo kovo iki spalio. Jei pasėsite pavasarį, rudenėjant jau galėsite pjauti lapus. Jei tai padarysite vasaros pradžioje ar vėliau, derlius bus tik kitais metais. Ankstyvą pavasarį rūgštynių lapeliai pasirodo tada, kai dar nėra nei salotų, nei kitų žalumynų.
Rūgštynių sėklos smulkios, ilgai dygstančios (geromis sąlygomis sudygsta per 6-12 dienų). Kad būtų patogiau sėti, šiuo metu galima įsigyti jų sėklų juostose.
Pirmaisiais metais po sėjos susiformuoja lapų skrotelė, o antraisiais pasirodo lapai ir žiedstiebiai. Laikoma, kad pats kokybiškiausias derlius gaunamas per pirmuosius trejus metus, tačiau tai, aišku, dar priklauso nuo augimo sąlygų (jei per karšta, lapai auga prasčiau). Geriausiai rūgštynės auga esant 13-18 laipsnių šilumos.
Rūgštynės gali būti dauginamos ne tik sėklomis, bet ir šaknų dalimis. Tinkamiausias tam laikas – ruduo arba ankstyvas pavasaris. Šaknys iškasamos, jų kerai padalijami taip, kad juose liktų bent po 2-3 naujus pumpurus, per ilgos šaknys patrumpinamos. Tada sodinama eilėmis, kur atstumas tarp augalų paliekamas 10-15 cm.
Priežiūra
Tai sausros nemėgstantys augalai, todėl trūkstant drėgmės, būtina palaistyti (tik neperlaistyti, jei nenorite supūdyti šaknų). Norint, kad pavasarį rūgštynės greičiau atželtų, jas galima pridengti polietileno plėvele. Po žiemos būtina pašalinti senus nunykusius rūštynių lapus, išpurenti tarpueilius, išravėti piktžoles. Jauni lapeliai gerai auga gaudami daug šviesos, tačiau ūgtelėję geriau jaučiasi pavėsyje, todėl geriau, jei rūgštynėms parinksite vietą, kuri visą laiką nebūtų saulėkaitoje.
Skinant lapus maistui, ant kiekvieno kerelio reikia palikti bent po vieną jų. Seni lapai skynimui nebetinka, juos išraškyti būtina iki pasirodant žiedstiebiams. Jiems pasirodžius, lapuose ima kauptis oksalo rūgštis, kurios didesni kiekiai kenksmingi žmogaus organizmui.
Per visą vegetacijos laiką reikia purenti tarpueilius, ravėti, laistyti, o nuėmus derlių – papildomai tręšti.
Derliaus nuėmimas
Rūgštynių derlių galima nuimti, kai yra 5-6 normalaus dydžio lapai. Juos reikia pjauti peiliu ar skinti rankomis, saugant, kad nebūtų pažeisti viršutiniai naujų lapų pumpurai. Po 20-25 dienų jau galima nuimti kitą derlių. Per visą vegetacijos laiką lapai gali būti pjaunami 3-4 kartus, neleidžiant susiformuoti žiedynstiebiams. Po lapų pjovimo rūgštynes verta papildomai patręšti.
Nupjauti rūgštynių lapai privalo būti neperaugę, nepažeisti kenkėjų, turėti kotelius. Nuimto derliaus geriau ilgai nelaikyti, nes ima vysti, genda.
Paruošimas ir vartojimas
Rūgštynes galima valgyti neapdorotas, tačiau vartojant didesniais kiekiais geriau apvirti. Jas galima konservuoti, sūdyti, šaldyti. Tik šaldant jų lapai privalo būti sausi, antraip atšilę jie patyžta ir tampa nebetinkami salotoms.