YaraMila COMPLEX, tai kompleksinės trąšos pasižyminčios vienodu granulių dydžiu, todėl jas galima tiksliai ir tolygiai paskleisti trąšų barstytuvu iki 24 metrų, ar trąšas barstant rankomis. Šių trąšų sudėtyje yra tik nežymus kiekis chloro, todėl ji yra naudojama tręšti daržo, sodo ir šiltnamių augalus, balkoninėms ir lauko gėlėms, vejai tręšti.
 
Tręšimo rekomedacija: Ridikai, ropės, žirniai, pupelės, salotos, braškės - 30-50 g/ m²;
morkos, pomidorai, agurkai, aguročiai, svogūnai, česnakai, petražolės, pastarnokai, krapai, rūgštynės, vaiskrūmiai, uogakrūmiai, vejos - 40-70 g/ m²;
Ankstyvieji kopūstai, burokėliai, salierai, porai, griežčiai, moliūgai, cukinijos, bulvės, vaismedžiai – 70-100 g/ m²;
Vėlyvieji kopūstai, žiediniai kopūstai, krienai, rabarbarai - 100-140 g/ m².
Trašų tipas: B.1.1.NPK mineralinės trąšos su magniu, siera ir mikroelementais (boru, geležimi, manganu, cinku). NPK (Mg,S) 12-11-18 (+2,7+8)+Me(B, Fe, Mn, Zn).
Sudėtis:
Bendras azotas (N)                                     12,0%
Nitratinis azotas (N)                                     5,0%
Amoniakinis azotas (N)                                7,0%
Bendras fosforo pentoksidas (P2O5)             11,0%
Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5)                7,7%
Kalio oksidas (K2O)                                     18,0%
Magnio oksidas(MgO)                                   2,7%
Siera (S)                                                    8,0%
Azotas (N)                                                  12%
Amonio (N-NH4)                                          7%
Nitratinio (N-NO3)                                        5%
Mikroelementai: Boras – 0,015%, Geležis - 0,2%, Manganas - 0,02%, Cinkas - 0,02%
 
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Saugoti nuo drėgmės ir saulės šviesos. Po naudojimo kruopščiai nuplauti rankas su muilu. Mūvėti apsaugines pirštines, dėvėti apsauginius drabužius, naudoti akių (veido) apsaugines priemones. Patekus į akis: nedelsiant, atsargiai plauti tekančiu vandeniu kelias minutes;(išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima taip padaryti); toliau plauti akis; jeigu akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją. Patekus ant odos: nuplauti dideliu kiekiu vandens ir muilu; nedelsiant nusivilkti visus drabužius ir batus; jeigu sudirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją, jeigu yra galimybė su savimi turėti orginalią pakuotę. Prarijus; pasijutus blogai, skambinti Į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS ir INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją; išskalauti burną; Neskatinant vėvimo. Laikyti tempertūroje nuo +5 iki +25 laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro (P401). Išmesti turinį pagal vietines taisykles.
 
Tinkamai sandėliuojant galiojimo laikas neribotas. Tręšimo laikotarpis kovas-liepa.

Kilmės šalis: Norvegija

4772032007499
  • VEJOS PJOVIMO SEZONO PABAIGA: KAIP PARUOŠTI VEJĄ ŽIEMAI?

     

    Graži ir išpuoselėta veja – tikras pasididžiavimas, todėl veja rūpintis reikia visais metų laikais. Nors daugiausiai laiko ir dėmesio vejos priežiūrai skiriame vasarą, nereikia pamiršti ir rudens, ypač vėlyvojo. Būtent spalis ir lapkritis yra mėnesiai, kai ateina laikas veją paruošti žiemoti. Kaip tai padaryti ir į ką atkreipti dėmesį?

    Paskutinis vejos pjovimas

    Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje nuo medžių jau nukrenta didžioji dauguma lapų, o tai signalizuoja, kad jau laikas veją ruošti žiemai. Pirmasis darbas, kurį reikia atlikti – tai paskutinis vejos pjovimas.

    Rudenį ypač svarbu, kad vejapjovės peiliai būtų itin aštrūs, nes atšipę peiliai veją ne pjauna, o plėšia, taip ištraukia žolių gysleles, todėl veja nudžiūsta. Vasarą, kai veja dar sparčiai auga, ji greitai atželia, o rudenį pažeista veja tokia ir lieka. Paskutinio pjovimo metu reikėtų veją palikti vos aukštesnę nei vasaros pjovimo metu.

    Veją nupjovę paskutinį kartą, ją iššukuokite: sugrėbkite visus nukritusius lapus, nepalikite nupjautos vejos likučių ant vejos, taip pat su grėbliu išgrėbkite išdžiūvusią ir pažeistą veją. Jei vejos plotas nėra didelis, rekomenduojama visą veją išgrėbliuoti vejos grėbliu, taip būsite tikri, kad padarėte viską, ką galėjote, kad veja sėkmingai peržiemotų.

    Vėlyvasis vejos tręšimas

    Kad pavasarį nutirpus sniegui, nereikėtų nemaloniai nustebti ant vejos išvydus didžiausią vejos priešą – sniego pelėsį, kad veja pavasarį sužaliuotų visu pajėgumu, rekomenduojama prieš žiemą veją paskutinį kartą patręšti.

    Tai geriausia daryti rudens pabaigoje po paskutinio vejos pjovimo ir veją iššukavus, sugrėbus visus lapus ir kitas vejos atliekas. Anksčiau to daryti nereikėtų, nes veja gali per anksti pasisavinti trąšas ir suželti dar rudenį, o naujai sužėlusi veja tikrai sėkmingai neperžiemos. O patręšus per vėlai, dirva nespės trąšų pasisavinti ir darbas bus atliktas be reikalo.

    Vėlyvojo tręšimo tikslas – ne skatinti vejos augimą, bet sustiprinti žolių šaknis, kad jos būtų atsparesnės neigiamam aplinkos poveikiui, šalčiui ir drėgmei. Tam geriausiai tinka kalio ir fosforo trąšos. Trąšų norma vėlyvajam tręšimui yra tokia pati kaip ir ankstesniems tręšimams.

    Taigi, jei pavasarį norite džiaugtis gražia veja ir sakyti, kad veja peržiemojo sėkmingai, rudens pabaigoje turite skirti jai laiko ir dėmesio: veją paskutinį kartą nupjauti, iššukuoti ir patręšti.

     

  • AGURKŲ ŽYDĖJIMO METAS. KAIP KUO TRĘŠTI?

    Kiekvienais metais sodininkai tikisi kuo gausesnio agurkų derliaus, todėl neretai pertręšia. Visos vegetacijos laikotarpiu, agurkams reikalingas skirtingas trąšų kiekis. Mažiausiai jų reikia augimo pradžioje, kuomet pakanka tinkamai parengtos ir patręštos derlingos žemės.

    Paūgėjus agurkų stiebams, galima tręšti maždaug kas 10 – 15 dienų. Azoto trąšomis galima tręšti pirmus du kartus, o vėliau laistyti mineralinių trąšų mišiniu. Rekomenduojama kiekvienam augalui skirti maždaug po 1 – 2 litrus tirpalo. Tačiau visuomet atsižvelkite į instrukciją, nurodytą ant pakuotės, arba į pardavėjo rekomendacijas.

    Galite trąšų pasigaminti ir patys: 10 litrų vandens ištirpinkite 1 l rauginto mėšlo ir 50 g pelenų. Mėšlą geriau rauginkite šiltnamyje, tokiu būdu prisodrinsite orą anglies dvideginiu, kurio agurkai pasisavins tiek, kiek jiems naudinga. Tręšti reikėtų kas 7 – 10 dienų, po 1 – 2 l vienam augalui.

    Visuomet geriausia tręšti po lietaus arba laistymo, taip agurkų šaknys geriau sugeria trąšas ir lengviau jas pasisavina. Jei žemė bus sausa, tai ji noriai sugers trąšų tirpalą, mažiau palikdama augalams.

    Jeigu agurkų lapai ima šviesėti ir gelsti, tai vienas iš požymių, kad jiems trūksta azoto ir jau laikas tręšti 0,3 proc., azoto tirpalu.

    Jei ima kristi žiedeliai ir jų užuomazgos, o žalių lapų kraštai pageltonuoja – vadinasi trūksta fosforo.

    Pirmą kartą tręšiama praėjus maždaug penkiolikai dienų po sodinimo. Antrą kartą tręšti reikėtų pradėjus žydėti agurkams. Agurkų žydėjimo metas skirtas intensyvesnei priežiūrai, nes dėl nepakankamo ar netinkamo tręšimo gali nubyrėti žiedai.

    Naminių trąšų galima pasigaminti įvairių, tačiau ne visada žinosite ar užteks mineralinių medžiagų sėkmingam tręšimui. Dažniausiai yra rekomenduojamos kompleksinės trąšos, kurios tiks ne tik agurkams, bet ir kitoms šiltnamio bei lauko daržovėms tręšti.

    Kartais žmonės baiminasi, jog tręšimas pirktinėmis medžiagomis gali būti kenksmingas jų sveikatai, tačiau tai ne tiesa. Yra natūralių gaminių, kurių proporcijos tikslingai apskaičiuotos ir jums nereikės galvoti kokių medžiagų agurkai gavo per daug, o kurių per mažai.

     

  • SVOGŪNINIŲ GĖLIŲ SODINIMO ABC

    Norint ankstyvą pavasarį sulaukti spalvingų žiedų “derliaus”, reikia jau rudenį tam tinkamai pasiruošti. Rudeninių svogūninių gėlių sodinimas prasideda rugpjūčio pabaigoje ir tęsiasi iki spalio pabaigos, ar net iki lapkričio, jei tik oro sąlygos tą leidžia. Svarbu nepamiršti, kad gėlių svogūnėliai iki pirmųjų šalnų turi sėkmingai įsišaknyti dirvoje bei pasiruošti žiemojimui. Skirtingų rūšių ir veislių augalai turi skirtingus poreikius, tačiau kai kurie jų sodinimo “reikalavimai” gali būti bendri visoms rudeninėms ir pavasarinėms svogūninėms gėlėms.

    Taigi, pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis, norint sulaukti tų nuostabiųjų ankstyvo pavasario žiedų:

    - Svogūninės gėlės puikiai auga atviroje, šviesioje ar pusiau šešėlinėje vietoje. Tulpės, narcizai ir krokai kuo puikiausiai gali augti po medžiais. Nepatinka jiems tik spygliuočių draugija.

    - Svogūninės gėlės sodinamos į perkastą, patręštą bei susigulėjusį dirvožemį. Šioms gėlėms labai tinka laidi, puveninga žemė, taip pat priesmėlis ar priemolis. Jei dirva smėlinga, ją reikia pagerinti kompostu ar moliu, o jei sunki ir molinga - durpėmis ir smėliu.

    - Svarbu atrinkti sveikus svogūnėlius. Prieš sodinant juos rekomenduojama mažiausiai 30 min. palaikyti kalio permanganato tirpale arba specialios gėlių svogūnėlių dezinfekavimo priemonės tirpale. Tai padės apsaugoti juos nuo ligų bei kenkėjų.

    - Jei norite sukurti efektingą reginį savo gėlyne, geriau rinkitės mažiau veislių, bet daugiau tos pačios veislės svogūnėlių.

    - Nepamirškite tinkamai patręšti svogūninių gėlių, kad jos galėtų sėkmingai suformuoti naujus gyvybingus svogūnėlius.

    - Dirvožemis turi būti saikingai drėgnas. Šiems augalams kenkia tiek sausra, tiek dirvoje užsistovėjęs vanduo.

    - Daugumą svogūninių gėlių verta žiemai pamulčiuoti. Tai apsaugos dirvą nuo gilaus įšalo, padės išlaikyti drėgmę, o pavasarį neleis augti piktžolėms.

    - Tarp svogūnėlių, priklausomai nuo rūšies, paliekami 8-15 cm tarpai. Gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio. Tarp jo viršaus ir dirvos paviršiaus turi likti dviejų to svogūnėlio aukščių tarpas. Taigi, didesni svogūnai sodinami giliau, nei mažesni.

    - Rudenį pasodinti svogūnėliai palaistomi. Daugiau jų laistyti iki pavasario, tikriausiai, nebeprireiks, nes orai rudenį paprastai būna pakankamai drėgni.

     

    Taip pat skaitykite: RUDENINIŲ SVOGŪNINIŲ GĖLIŲ PRIEŽIŪRA PO SODINIMO

  • BRAŠKYNO PRIEŽIŪRA: PRAKTINIAI PATARIMAI

    Nors teigiama, kad braškės nėra reiklūs augalai, tačiau, jei norite gausaus ir kokybiško uogų derliaus, rekomenduojame pasidomėti specialistų patarimais ne tik kaip išsirinkti daigus ir kaip juos sodinti, bet ir kaip braškyną prižiūrėti. Nes, vis dėlto, priežiūrai reikia skirti šiek tiek dėmesio ir laiko. Bet jį tikrai atperka šviežių, sultingų ir sodriai raudonų uogų skonis burnoje. Trys svarbiausi braškyno priežiūros darbai yra braškių laistymas, tręšimas ir ravėjimas. Kaip tinkamai atlikti šiuos darbus?

    Kaip laistyti braškes?

    Braškė yra vienas iš jautriausių augalų sausrai, todėl labai svarbu braškes nuolat laistyti, tačiau, jokiu būdu, ne perlieti. Braškės negali augti vietoje, kur kaupiasi vanduo, taip pat po laistymo vanduo negali užsistovėti.

    Braškių daigus reikia palaistyti iškart po sodinimo. Vėliau atsižvelgiant į dirvos ir oro drėgmę, į kritulių kiekį, braškes iki žydėjimo reikia palaistyti 1–2 kartus, tada 2–3 kartus uogų derėjimo metu ir 1–2 kartus po derliaus nuėmimo.

    Laistyti reikia ant braškių ir būtinai vakare arba naktį, kad iki dienos meto augalai apdžiūtų ir nesusidarytų palankios sąlygos plisti kekeriniam puviniui.

    Kokiomis trąšomis tręšti braškes?

    Braškių augimui ir derėjimui labai daug įtakos turi jų tręšimas: braškės jautriai reaguoja tiek į trąšų nepriteklių, tiek į perteklių. Pagrindiniai braškėms reikalingi elementai yra azotas, fosforas ir kalis.

    Azoto trąšomis tręšti braškyną reikia augimo pradžioje iki žydėjimo, nes vėliau azoto braškės sunaudoja labai mažai. Kalis svarbiausias yra po žydėjimo formuojantis uogoms ir joms bręstant, nes stiprina uogų sieneles, pagerina transportavimo savybes, didina atsparumą ligoms, gerina skonio savybes. Fosforo trąšomis braškes tręšti galima žydėjimo metu ir derliui formuojantis, tręšti galima per lapus. Jei braškėms trūksta fosforo, augalai blogai mezga uogas.

    Kaip ravėti braškes?

    Braškės yra labai jautrios piktžolėms, nes nuo jų dažnai užsikrečia ligomis, todėl svarbu braškes ravėti. Vegetacijos metu braškyną ravėti reikia 4–6 kartus, o drėgnais metais gali prireikti ravėti ir 5–7 kartus.

    Braškių vagas ravėti rekomenduojama 3–4 cm gylyje. Tarpueilius vasarą purenti reikia 6–8 cm, o rudenį – 12–15 cm gylyje.

    Taigi, pasodinus braškių daigus darbai nesibaigia. Tačiau tikrai nepagailėkite laiko ir pastangų braškyno priežiūrai, nes viską atpirks gausus ir kokybiškas braškių derlius.

     

  • POMIDORŲ IR PAPRIKŲ TRĘŠIMAS

    Pomidorai - be jų ant mūsų stalo tikrai kažko trūktų. Tai skani ir vertinga daržovė. Mažai populiarumu atsilieka ir pomidoro giminaitė paprika. Tiek vienų, tiek kitų veislių yra labai daug. Paprikų bei pomidorų auginimas ir priežiūra labai panašūs, tačiau yra ir skirtumų. Šįkart pakalbėkime apie jų tręšimą.

    Net jei ruošdami dirvą pomidorams pridėjote į ją maistingųjų medžiagų, praėjus kuriam laikui vis tiek teks panaudoti trąšas. Gerai paruoštas substratas aprūpina augalą 4-6 savaites, gausiai laistant ar lyjant šis laikotarpis gali būti dar trumpesnis.

    Pirmą kartą pomidorų daigai tręšiami praėjus 10-15 dienų nuo jų persodinimo į augimui skirtą vietą. Antrasis tręšimas - dar po dviejų savaičių. Toliau galima rasti dvejopas rekomendacijas tręšimui. Kai kur nurodoma, kad tręšti reikia 2-3 kartus per sezoną, o kai kur - kad toliau reguliariai kas dvi savaites. Spręsti teks jums. Paprikos tręšiamos kas 2-3 savaites.

    Pomidorų trąšos

    Skiriasi paprikų ir pomidorų tręšimo normos - paprikoms jos yra šiek tiek mažesnės, jos labiau bijo pertręšimo. Jei trąšas perkate sodo prekių parduotuvėje, smulkesnė informacija bus nurodyta ant pakuotės. Tręšti būtina norint sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus bei išvengti tokių bėdų, kaip puvinys, kuris gali išsivystyti, jei šiems augalams ima trūkti kalcio. Puvinį sukelti gali ir dideli aplinkos temperatūros svyravimai. Augalai, laistomi gerai subalansuotu trąšų tirpalu, serga žymiai rečiau. Dirvoje taip pat neturi būti amonio, fosforo, magnio ir natrio druskų pertekliaus, nes jis trukdys tinkamam kalcio pasisavinimui. Būtent kalcis šioms daržovėms suteikia geresnę išvaizdą ir skonį.

    Pomidorų tręšimas

    Jei pirksite specialiai pomidorams ir paprikoms skirtas trąšas, dėl mikroelementų balanso jose galite nesukti sau galvos. Žinoma, trąšų galima pasigaminti ir patiems iš to, kas auga aplinkui. Internete tikrai galima rasti įvairių tinkamų receptų. Vienas iš populiaresnių ir paprastesnių - dilgėlių antpilas. Jis ruošiamas iš jaunų dilgėlių lapų. Du trečdaliai pasirinktos talpos užpildoma dilgėlėmis ir užpilama vandeniu bei uždengus paliekama šiltoje vietoje ne trumpiau kaip savaitei. Geležinė tara netinka, nes joje antpilas praras nemažai naudingų elementų. Patartina šį rūgstantį mišinį kasdien permaišyti. Trąšų gamyba baigta, kai skystis patamsėja ir nustoja putoti. Gautas antpilas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:10.

     

  • 5 svarbiausi dalykai prižiūrint veją

    Prižiūrėta veja – tarsi žalias kilimas, kuriuo galime didžiuotis ir kasmet puoselėti. Nors žolė auga pati, tačiau be žmogaus dėmesio veja dažniausiai atrodo neestetiškai. Kaip prižiūrėti, kad ji būtų kiemo puošmena?

    Prieš aptardami priežiūros būdus, pirmiausia pakalbėkime apie svarbiausią dalyką – vejos paruošimą. Juk paprastą, gamtos suformuotą pievą galima taisyklingai pjauti, laistyti, tačiau ji vis tiek bus nelygi, kauburiuota, todėl būtina žinoti svarbiausius vejos  puoselėjimo niuansus ir juos pritaikyti savo kieme.

     Jei dar tik planuojate sodinti naują veją, ar atnaujinti seną veją, kokybiškas vejos sėklas galite įsigyti čia.

     

    Svarbiausi gražios dekoratyvinės vejos puoselėjimo patarimai

    1. vejos dirvą ruošti rudenį arba pavasarį;
    2. viršutinį sluoksnį nuimti arba suarti. Taip pat rekomenduojama kultivuoti;
    3. išnaikinti piktžoles ir nepalikti jų šaknų;
    4. išrinkti akmenis bei šiukšles;
    5. išlyginti dirvos paviršių ir pagerinti jo struktūrą. Galite naudoti specialias trąšas arba organines medžiagas (durpes, kompostą);
    6. išsirinkti tinkamas vejai sėklas. Atsižvelkite į pievelės paskirtį ir apgalvokite ar ant jos bėgiosite, žaisite su šeima, o gal ja vaikščiosite tik pjaudami žolę;
    7. ir, žinoma, tvarkingai pasėti, kad tolygiai sudygtų.

    Kokybiškai parengtai vejai reikės dėmesio ir atidžios priežiūros.

     

    Kaip tinkamai puoselėti vejos grožį?

    Galima išskirti penkis esminius priežiūros žingsnius, padedančius išsaugoti vejos išvaizdą.
    Vejos pjovimas

    Pirmas – taisyklingas vejos pjovimas. Labai svarbu tinkamai pasirūpinti naujai suformuota veja, todėl pirmą pjovimą planuokite, kai sulauksite ~ 10 cm aukščio, bet ne daugiau. Šiai procedūrai reikėtų rinktis saulėtą dieną, kuomet žemė bus apysausė ir ratai bei kojos neklimps į dirvą.

    Vejapjovė turi būti tinkamai paruošta: aštrūs peiliai, nustatytas tinkamas jų aukštis ir uždėtas surinkimo krepšys.

    Reikėtų pjauti trečdalį žolės aukščio, tačiau turėtų likti ne mažiau kaip 2-3 cm. Pasak specialistų, rekomenduojamas pjovimo aukštis ~ 5 cm. „Pasikinkyti“ vejapjovę reikėtų sulaukus jau 7 cm aukščio.

    Jeigu norite vejos, panašios į kilimą, apsišarvuokite kantrybe, nes teks dažnai pjauti. Taip pamažu keisis žolės krūmelių struktūra: pradės daugėti lapelių, stiebelių ir krūmelių. Tačiau silpnės šaknys ir taps ne itin atsparios sausroms.

    Taigi, pereiname prie kito žingsnio.

    Antras svarbus dalykas – vejos laistymas. Kiek kartų laistyti priklausys nuo oro sąlygų. Jei dažnai lyja ir žemė drėgna, laistyti nebūtina. Jeigu sausa, tuomet ši „gaivinimo“ procedūra rekomenduojama bent kartą per savaitę.

    Jei orai saulėti ir sausi, pirmąją dygstančią žolę patariama laistyti kasdien, kol sutvirtės stiebeliai. Vėliau stebėkite augimo procesą ir tinkamai reaguokite.

    Ypatingai kaitriomis dienomis ar net užklupus sausrai, veją reikėtų laistyti dažniau nei kartą per savaitę, nepriklausomai nuo jos amžiaus. Dėl drėgmės trūkumo, trumpai nupjauti stiebeliai gali pradėti gelsti ir vysti.

    Laistymo procesą itin palengvina specialios sistemos, jos tinkamai paskirsto vandenį ir nereikia rūpintis patiems.

    Vejos tręšimas

    Trečias svarbus priežiūros elementas – žemės maistingumo puoselėjimas. Jeigu pritrūks reikiamų medžiagų, veja pradės nykti. Taigi, ją reikia tręšti (YaraMila puikiai tiks vejos tręšimui)

    Rekomenduojama tręšti maždaug kas keturias ar penkias savaites. Jei nežinote kuo tręšti, tiesiog rinkitės specialias, vejai skirtas trąšas. Dažniausiai sėkmingam augimo procesui užtikrinti reikia kalio, azoto ir fosforo. Patogiausias tręšimo būdas – specialus barstytuvas. Jo dėka trąšos tolygiai pasiskirstys.

    Ketvirtas žingsnis – aeravimas. Kas tai yra? Trumpai tariant – dirvos ir vejos vėdinimas. Aeratorius vertikaliai įpjauna dirvą ir palieka duobutes, pro kurias žemė aprūpinama deguonimi ir vanduo lengviau patenka į žemę. Taip šaknys sugeria daugiau drėgmės ir aprūpinamos maistingomis medžiagomis.

    Aeravimą reikėtų atlikti porą kartų per metus.

    Penktas – atnaujinimas. Kartais taip nutinka, kad išsipeša arba išnyksta dalis žolės. Tokiais atvejais pašalinkite pageltusią žolę ir pasėkite naują. Taip pat neleiskite daugintis įvairioms piktžolėms ir nepageidaujamiems kitų kultūrų augalams.

PANAŠIOS PREKĖS