Barkodas: 4779039690273  
Kiekis: 3 kg  


Kompleksinės trąšos pomidorams ir agurkams 3 kg

Paskirtis: pomidorams ir agurkams.

Poveikis: gausesnis ir aukštesnės kokybės derlius, didesnis atsparumas ligoms, geresnis skonis ir išvaizda.

Sudėtis: NPK 11-10-16 su mikroelementais (be chloro).

Tręšimo normos: 1kg/15m².

4779039690273
2017-03-15
  • AGURKŲ ŽYDĖJIMO METAS. KAIP KUO TRĘŠTI?

    Kiekvienais metais sodininkai tikisi kuo gausesnio agurkų derliaus, todėl neretai pertręšia. Visos vegetacijos laikotarpiu, agurkams reikalingas skirtingas trąšų kiekis. Mažiausiai jų reikia augimo pradžioje, kuomet pakanka tinkamai parengtos ir patręštos derlingos žemės.

    Paūgėjus agurkų stiebams, galima tręšti maždaug kas 10 – 15 dienų. Azoto trąšomis galima tręšti pirmus du kartus, o vėliau laistyti mineralinių trąšų mišiniu. Rekomenduojama kiekvienam augalui skirti maždaug po 1 – 2 litrus tirpalo. Tačiau visuomet atsižvelkite į instrukciją, nurodytą ant pakuotės, arba į pardavėjo rekomendacijas.

    Galite trąšų pasigaminti ir patys: 10 litrų vandens ištirpinkite 1 l rauginto mėšlo ir 50 g pelenų. Mėšlą geriau rauginkite šiltnamyje, tokiu būdu prisodrinsite orą anglies dvideginiu, kurio agurkai pasisavins tiek, kiek jiems naudinga. Tręšti reikėtų kas 7 – 10 dienų, po 1 – 2 l vienam augalui.

    Visuomet geriausia tręšti po lietaus arba laistymo, taip agurkų šaknys geriau sugeria trąšas ir lengviau jas pasisavina. Jei žemė bus sausa, tai ji noriai sugers trąšų tirpalą, mažiau palikdama augalams.

    Jeigu agurkų lapai ima šviesėti ir gelsti, tai vienas iš požymių, kad jiems trūksta azoto ir jau laikas tręšti 0,3 proc., azoto tirpalu.

    Jei ima kristi žiedeliai ir jų užuomazgos, o žalių lapų kraštai pageltonuoja – vadinasi trūksta fosforo.

    Pirmą kartą tręšiama praėjus maždaug penkiolikai dienų po sodinimo. Antrą kartą tręšti reikėtų pradėjus žydėti agurkams. Agurkų žydėjimo metas skirtas intensyvesnei priežiūrai, nes dėl nepakankamo ar netinkamo tręšimo gali nubyrėti žiedai.

    Naminių trąšų galima pasigaminti įvairių, tačiau ne visada žinosite ar užteks mineralinių medžiagų sėkmingam tręšimui. Dažniausiai yra rekomenduojamos kompleksinės trąšos, kurios tiks ne tik agurkams, bet ir kitoms šiltnamio bei lauko daržovėms tręšti.

    Kartais žmonės baiminasi, jog tręšimas pirktinėmis medžiagomis gali būti kenksmingas jų sveikatai, tačiau tai ne tiesa. Yra natūralių gaminių, kurių proporcijos tikslingai apskaičiuotos ir jums nereikės galvoti kokių medžiagų agurkai gavo per daug, o kurių per mažai.

     

  • Kaip užauginti gerą pomidorų derlių?

    Kiekvienais metais pomidorų augintojai svajoja apie gausų ir sveiką derlių. Deja, ne visada šie norai pildosi, ypač tada, kai trūksta žinių ar laiko priežiūrai. Kartais užpuola maras, miltligė ar kitos ligos, kartais sėklos nesudygsta ar kiti nemalonumai nutinka.

    Tad aptarkime, kaip auginti ir prižiūrėti pomidorus, kad jų derliaus pakaktų ne tik vasarai, bet ir būtų iš ko žiemos atsargas papildyti.

     

    Sveika sėkla – skanus vaisius

    Pirmiausia reikia įsigyti kokybiškų sėklų arba, jei turite savų, sveikas atrinkti. Sėklų pasirinkimas šiais laikais tikrai gausus – galima įsigyti internetu arba prekybos vietose. Pomidorų rūšių taip pat yra daug – nuo mažyčių, vyšninių pomidoriukų, iki didelių, vadinamų Jaučio širdimi („Oxheart“). Net spalvas galite rinktis: geltoni, raudoni, tamsūs („Kumato“) ir t.t. O ką jau kalbėti apie skonį... Tačiau jį sužinosite tik užsiauginę patys arba įsigiję, ar paragavę kitur.

    Sėklų pasirinkimas priklauso ir nuo auginimo vietos – vieni tinkami sodinti lauke, kiti šiltnamiuose, o trečius galima išsiauginti ir namų sąlygomis (balkone, kambaryje).

    Jei nesate patyrę sodininkai, pasitarkite su kitais augintojais ar pardavėjais. Dažniausiai ant pakuotės būna pateiktas aprašymas, tačiau papildoma konsultacija tikrai nepamaišys. Jei nežinote pomidorų rūšių skonių, teks pasikliauti aprašymu ar patarimais. Rinkitės kelis variantus, eksperimentuokite, kol atrasite mėgstamiausias rūšis.

    Pomidorus pagal skonį galima būtų skirstyti į:

    • sultingus;
    • miltingus;
    • rūgščius;
    • saldžius;
    • saldžiarūgščius.

    Rinkitės priimtiniausius ir skirtingų rūšių bei dydžių. Kodėl? Nes miltingesni ir turintys daugiau „mėsos“ geriau tiks salotoms, žiemos mišrainėms, sumuštiniams pagardinti. Sultingi mini pomidoriukai taps puikiu patiekalų papuošimu.

    Taigi, apibendrinkime sėklų atrankos kriterijus:

    • kur auginsite;
    • koks skonis, spalva ir dydis priimtiniausi;
    • kam naudosite (salotoms, valgysite vienus, troškinsite, rauginsite, vakuosite ar/ir gaminsite mišraines žiemai).

    Atsakę į šiuos klausimus ieškokite tinkamų variantų. Jei nerimaujate, kad gali nesudygti, rinkitės pomidorų sėklas profesionalams. Jos bus šiek tiek brangesnės, bet kokybiškos.

    Nesibaiminkite žodžio „hibridas“, profesionalūs pomidorų augintojai išveda naujas rūšis, labiau atsparias ligoms, nepalankioms klimato sąlygoms ir pan. Tačiau hibridinės rūšys nėra tinkamos sėklai, nes nėra garantijos, kad gausite tokį patį sėkmingą derlių.

    Pirktinių sėklų ypatingai ruošti prieš sėją nebūtina, o pernykščias, sveikas atrinktas pomidorų sėklas rekomenduojama pamirkyti ir dezinfekuoti kalio permanganato tirpale (1 l vandens, 1 g kalio permanganato).

    Sėti reikėtų į pirktinę, daržovių daiginimui skirtą žemę, nebent esate tikri dėl savo daržo žemės saugumo. Dažniausiai dirvoje veisiasi įvairūs kenkėjai, užpuola ligos, todėl jos gali persiduoti sėkloms.

     

    Kada sėti pomidorus?

    Pomidorų sėja prasideda vasario mėnesį, tačiau pradedantiesiems ir planuojantiems auginti lauke bei nešildomame šiltnamyje, rekomenduojama sėti kovo – balandžio mėnesiais.

    Daigelių galima laukti po savaitės, o jie subręs ir bus tinkami persodinti į nuolatinę augimo vietą po poros mėnesių (60-70 dienų).

    Patariama sėjos dieną rinktis atsižvelgiant į mėnulio kalendorių. Arba bent jau per pilnėjančio mėnulio fazę.

     

    Kur ir kaip daiginti pomidorų sėklas?

    Sėklas galite daiginti:

    • specialiose daigyklose;
    • savadarbiuose ar pirktiniuose loveliuose;
    • indeliuose (po 1 sėklą vienam indeliui, kad nereikėtų pikiuoti);
    • tabletėse;
    • iš durpių pagamintose daigyklose.

    Jei sėsite į lovelius ir pomidorai sudygs per arti vienas kito, reikės pikiuoti. Tai darykite su meile ir atsargiai, kai sulauksite bent keturių lapelių (bet ne anksčiau).

    Pasėję į drėgną žemę, uždenkite permatoma plėvele. Laikykite kambario temperatūroje 20-25 °C. Kasdien atidenkite, pravėdinkite ir taip kol sudygs.

    Laistykite pagal poreikį, kad žemė būtų ne per drėgna ir ne per sausa. Per drėgnoje sėklos gali supūti.

     

    Kada persodinti pomidorų daigus ir kaip prižiūrėti?

    Pomidorų persodinimas bus sėkmingas tada, kai žemė įšils bent iki 10 °C, o bendra paros temperatūra laikysis 14-15 laipsnių šilumos. Jūsų tikslas – apsisaugoti nuo neigiamo šalnų poveikio, todėl stebėkite orų prognozes. Dažniausiai tinkamas metas sodinimui – gegužės antra pusė ir birželio pradžia.

    Jei norite sulaukti didesnio derliaus, turite tinkamai paruošti žemę – pašalinti piktžoles, patręšti kompostu, sukasti, supurenti dirvą.

    Gausaus pomidorų derliaus paslaptis – organinė trąša pagaminta iš žuvų miltų. Jos reikėtų dėti po vieną ar du valgomuosius šaukštus tiesiai į duobeles, kur sodinsite pomidorų daigus.

    Svarbu, nesodinkite per tankiai, kad kiekvienam daigui pakaktų vietos plėstis ir gauti užtektinai šviesos bei saulės spindulių. Kai išsikeros, šalinkite apatines šakeles ir nereikalingus ūglius. Pomidorų šakos turėtų prasidėti ne žemiau 30 cm nuo žemės.

    Laistyti reikėtų atsižvelgiant į dirvos drėgnumą, maždaug kas dvi, tris dienas. Tinkamiausias laikas – rytas arba vakaras, o vanduo turėtų būti maždaug 18-22 °C. Liekite ties šaknimis.

    Rekomenduojama specialiomis priemonėmis profilaktiškai nupurkšti pomidorus nuo ligų ir kenkėjų.

  • POMIDORŲ IR PAPRIKŲ TRĘŠIMAS

    Pomidorai - be jų ant mūsų stalo tikrai kažko trūktų. Tai skani ir vertinga daržovė. Mažai populiarumu atsilieka ir pomidoro giminaitė paprika. Tiek vienų, tiek kitų veislių yra labai daug. Paprikų bei pomidorų auginimas ir priežiūra labai panašūs, tačiau yra ir skirtumų. Šįkart pakalbėkime apie jų tręšimą.

    Net jei ruošdami dirvą pomidorams pridėjote į ją maistingųjų medžiagų, praėjus kuriam laikui vis tiek teks panaudoti trąšas. Gerai paruoštas substratas aprūpina augalą 4-6 savaites, gausiai laistant ar lyjant šis laikotarpis gali būti dar trumpesnis.

    Pirmą kartą pomidorų daigai tręšiami praėjus 10-15 dienų nuo jų persodinimo į augimui skirtą vietą. Antrasis tręšimas - dar po dviejų savaičių. Toliau galima rasti dvejopas rekomendacijas tręšimui. Kai kur nurodoma, kad tręšti reikia 2-3 kartus per sezoną, o kai kur - kad toliau reguliariai kas dvi savaites. Spręsti teks jums. Paprikos tręšiamos kas 2-3 savaites.

    Pomidorų trąšos

    Skiriasi paprikų ir pomidorų tręšimo normos - paprikoms jos yra šiek tiek mažesnės, jos labiau bijo pertręšimo. Jei trąšas perkate sodo prekių parduotuvėje, smulkesnė informacija bus nurodyta ant pakuotės. Tręšti būtina norint sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus bei išvengti tokių bėdų, kaip puvinys, kuris gali išsivystyti, jei šiems augalams ima trūkti kalcio. Puvinį sukelti gali ir dideli aplinkos temperatūros svyravimai. Augalai, laistomi gerai subalansuotu trąšų tirpalu, serga žymiai rečiau. Dirvoje taip pat neturi būti amonio, fosforo, magnio ir natrio druskų pertekliaus, nes jis trukdys tinkamam kalcio pasisavinimui. Būtent kalcis šioms daržovėms suteikia geresnę išvaizdą ir skonį.

    Pomidorų tręšimas

    Jei pirksite specialiai pomidorams ir paprikoms skirtas trąšas, dėl mikroelementų balanso jose galite nesukti sau galvos. Žinoma, trąšų galima pasigaminti ir patiems iš to, kas auga aplinkui. Internete tikrai galima rasti įvairių tinkamų receptų. Vienas iš populiaresnių ir paprastesnių - dilgėlių antpilas. Jis ruošiamas iš jaunų dilgėlių lapų. Du trečdaliai pasirinktos talpos užpildoma dilgėlėmis ir užpilama vandeniu bei uždengus paliekama šiltoje vietoje ne trumpiau kaip savaitei. Geležinė tara netinka, nes joje antpilas praras nemažai naudingų elementų. Patartina šį rūgstantį mišinį kasdien permaišyti. Trąšų gamyba baigta, kai skystis patamsėja ir nustoja putoti. Gautas antpilas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:10.

     

  • KAIP KOVOTI SU POMIDORŲ LIGOMIS?


    Pavasarį sodiname pomidorus ir tikimės gausaus ir kokybiško derliaus, tačiau ne visada tokio sulaukiame. Dažniausia priežastis, dėl kurios tenka derliumi nusivilti – pomidorus užpuolusios ligos. Pagrindinės ligų priežastys – per didelė drėgmė, per mažai arba per daug šilumos, saulės trūkumas. Todėl ši itin drėgna ir šalta vasara padarė nemažai žalos. Taigi, kokios pomidorų ligos yra dažniausios ir kaip su jomis kovoti?

    Maras

    Maras – itin dažna ir labai pavojinga pomidorų liga, galinti net 3–4 kartus sumažinti derlių arba net visiškai jį sunaikinti. Maro sukėlėjas – parazitinis grybas. Be kita ko, tai labai sparčiai plintanti liga. O plinta ji dažniausiai su bulvių gumbais (bulvės taip pat serga maru), pomidorų sėklomis, dažnai lieka nesupuvusiose arba iš dirvos nepašalintose augalinėse liekanose – lapuose, vaisiuose ir t. t.

    Pagrindiniai maro simptomai – tai ant pomidorų stiebų, lapų ir vaisių, ypač žalių, atsirandančios pailgos ruduojančios dėmės, lapų gyslų juodavimas, lapų džiuvimas. Esant didesnei drėgmei ir žemesnei temperatūrai gali susiformuoti pilkšvai baltas pelėsis.

    Kovoje su maru veiksmingiausias metodas yra augalų purškimas fungicidais, tai reikia daryti iš karto pastebėjus pirmuosius maro požymius. Profilaktikai svarbu neauginti pomidorų arti bulvių arba vietoje, kur prieš tai augo bulvės, vėdinti šiltnamį, sunaikinti augalines atliekas, neperlieti.

    Lapų sausligė, juodasis vaisių puvinys

    Tai viena ir ta pati liga, kurios sukėlėjas – grybas. Dažniausiai pažeidžiami apatiniai augalo lapai: ant jų atsiranda įvairios formos rudų dėmių, kurioms daugėjant dėmės susilieja ir taip nudžiūsta visas pažeistas lapas. Ant vaisių pradeda plisti tamsus sausas puvinys, kuris apsineša juodomis apnašomis.

    Norint išvengti lapų sausligės rekomenduojama pomidorus toje pačioje dirvos vietoje sodinti ne dažniau nei kas trys metai. Pamačius pirmuosius ligos požymius reikia pomidorus nupurkšti fungicidais, skirtais kovoti su maru.

    Vaisiaus galiuko puvėsis

    Tai itin dažna pomidorų liga, pasireiškianti ant vaisiaus apačios atsiradusiu dideliu puviniu. Šios ligos priežastis – kalcio trūkumas. Kalcio gali trūkti dirvoje arba tai gali būti nereguliaraus augalų laistymo pasekmė. Todėl svarbu pomidorus reguliariai laistyti ir patręšti kalcio turinčiomis trąšomis.

    Taigi, jei norite gausaus ir kokybiško pomidorų derliaus, turite pasirūpinti profilaktika nuo pomidorų ligų, o pamačius pirmuosius požymius – imtis rimtesnių priemonių.

PANAŠIOS PREKĖS