Barkodas: 4779039690136  
Kiekis: 1 kg.
 

Kompleksinės bechlorės rudeninės trąšos

Tręšiant šiomis kompleksinėmis trąšomis augalai būna atsparesni šalnoms, sodrinamos dekoratyvinių augalų bei gėlių spalvos. Be to, šios trąšos yra Be chlorO,dėl to su jomis užaugintos, uogos nekenkia žmogaus sveikatai! O augalų biologiniai procesai vystosi sparčiau. Taip pat, šios trąšos praturtintos Mikroelementais, kurie užtikrina naudingųjų medžiagų įsisavinimą augaluose bei praturtina dirvožemį, sudarydami ilgalaikį trąšų poveikį.

SUDĖTIS IR TIRPUMAS:
 
AZOTAS BENDRAS (N)                       5%
FOSFORAS BENDRAS (P2O5)           15%
TIRPUS VANDENYJE (P2O5)                13%
ĮSISAVINAMAS (P2O5)                         15%
KALIS ( K2O) ( tirpus vandenyje)          25%
MAGNIS (MgO) (tirpus vandenyje)           2,5%
SIERA (S) (tirpi vandenyje)                      12%
BORAS (B)                                               0,05%
 
 
TRĘŠIMO NORMOS IR BŪDAS:
 
Trąšas išbarstykite aplink augalus. Jeigu yra galimybė paliekite, neviršykite rekomenduojamų naudojimo normų. Rudeninės trąšos naudojamos nuo rugpjūčio vidurio.
 
Rudeninėmis trąšomis rekomenduojama tręšti vejas, dekoratyvinius augalus, gėles, vaismedžius, vaiskrūmius, uogakrūmius (braškes, žemuoges ir kt.)
 
Paskirtis
 
Trąšų norma 100m2 (1 arui)
 
Uogakrūmiai (po derliaus nuėmimo)
 
2-5 kg
 
Dekoratyviniai augalai bei vaismedžia (nuo rugpjūčio vidurio)
 
2-5 kg
 
Dekoratyviniai augalai bei vaismedžia (prieš sodinimą)
 
5-8 kg
 
Daugiametės gėlės
 
2-5 kg
 
Vejos
 
3 kg
 
 
 
KITA INFORMACIJA
  
SVARBU: S2- Saugoti nuo vaikų! S13 – Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro. S26 – Patekus į akis nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją. S37/39 – Mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones. S46 – Prarijus nedelsiant kreiptis pas gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę.
 
 
Galiojimo laikas: laikant trąšas sausai, apsaugojus nuo tiesioginių saulės spindulių, naudojimo laikas neribojamas.
4779039690136
2013-05-02
  • VEJOS PJOVIMO SEZONO PABAIGA: KAIP PARUOŠTI VEJĄ ŽIEMAI?

     

    Graži ir išpuoselėta veja – tikras pasididžiavimas, todėl veja rūpintis reikia visais metų laikais. Nors daugiausiai laiko ir dėmesio vejos priežiūrai skiriame vasarą, nereikia pamiršti ir rudens, ypač vėlyvojo. Būtent spalis ir lapkritis yra mėnesiai, kai ateina laikas veją paruošti žiemoti. Kaip tai padaryti ir į ką atkreipti dėmesį?

    Paskutinis vejos pjovimas

    Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje nuo medžių jau nukrenta didžioji dauguma lapų, o tai signalizuoja, kad jau laikas veją ruošti žiemai. Pirmasis darbas, kurį reikia atlikti – tai paskutinis vejos pjovimas.

    Rudenį ypač svarbu, kad vejapjovės peiliai būtų itin aštrūs, nes atšipę peiliai veją ne pjauna, o plėšia, taip ištraukia žolių gysleles, todėl veja nudžiūsta. Vasarą, kai veja dar sparčiai auga, ji greitai atželia, o rudenį pažeista veja tokia ir lieka. Paskutinio pjovimo metu reikėtų veją palikti vos aukštesnę nei vasaros pjovimo metu.

    Veją nupjovę paskutinį kartą, ją iššukuokite: sugrėbkite visus nukritusius lapus, nepalikite nupjautos vejos likučių ant vejos, taip pat su grėbliu išgrėbkite išdžiūvusią ir pažeistą veją. Jei vejos plotas nėra didelis, rekomenduojama visą veją išgrėbliuoti vejos grėbliu, taip būsite tikri, kad padarėte viską, ką galėjote, kad veja sėkmingai peržiemotų.

    Vėlyvasis vejos tręšimas

    Kad pavasarį nutirpus sniegui, nereikėtų nemaloniai nustebti ant vejos išvydus didžiausią vejos priešą – sniego pelėsį, kad veja pavasarį sužaliuotų visu pajėgumu, rekomenduojama prieš žiemą veją paskutinį kartą patręšti.

    Tai geriausia daryti rudens pabaigoje po paskutinio vejos pjovimo ir veją iššukavus, sugrėbus visus lapus ir kitas vejos atliekas. Anksčiau to daryti nereikėtų, nes veja gali per anksti pasisavinti trąšas ir suželti dar rudenį, o naujai sužėlusi veja tikrai sėkmingai neperžiemos. O patręšus per vėlai, dirva nespės trąšų pasisavinti ir darbas bus atliktas be reikalo.

    Vėlyvojo tręšimo tikslas – ne skatinti vejos augimą, bet sustiprinti žolių šaknis, kad jos būtų atsparesnės neigiamam aplinkos poveikiui, šalčiui ir drėgmei. Tam geriausiai tinka kalio ir fosforo trąšos. Trąšų norma vėlyvajam tręšimui yra tokia pati kaip ir ankstesniems tręšimams.

    Taigi, jei pavasarį norite džiaugtis gražia veja ir sakyti, kad veja peržiemojo sėkmingai, rudens pabaigoje turite skirti jai laiko ir dėmesio: veją paskutinį kartą nupjauti, iššukuoti ir patręšti.

     

  • AGURKŲ ŽYDĖJIMO METAS. KAIP KUO TRĘŠTI?

    Kiekvienais metais sodininkai tikisi kuo gausesnio agurkų derliaus, todėl neretai pertręšia. Visos vegetacijos laikotarpiu, agurkams reikalingas skirtingas trąšų kiekis. Mažiausiai jų reikia augimo pradžioje, kuomet pakanka tinkamai parengtos ir patręštos derlingos žemės.

    Paūgėjus agurkų stiebams, galima tręšti maždaug kas 10 – 15 dienų. Azoto trąšomis galima tręšti pirmus du kartus, o vėliau laistyti mineralinių trąšų mišiniu. Rekomenduojama kiekvienam augalui skirti maždaug po 1 – 2 litrus tirpalo. Tačiau visuomet atsižvelkite į instrukciją, nurodytą ant pakuotės, arba į pardavėjo rekomendacijas.

    Galite trąšų pasigaminti ir patys: 10 litrų vandens ištirpinkite 1 l rauginto mėšlo ir 50 g pelenų. Mėšlą geriau rauginkite šiltnamyje, tokiu būdu prisodrinsite orą anglies dvideginiu, kurio agurkai pasisavins tiek, kiek jiems naudinga. Tręšti reikėtų kas 7 – 10 dienų, po 1 – 2 l vienam augalui.

    Visuomet geriausia tręšti po lietaus arba laistymo, taip agurkų šaknys geriau sugeria trąšas ir lengviau jas pasisavina. Jei žemė bus sausa, tai ji noriai sugers trąšų tirpalą, mažiau palikdama augalams.

    Jeigu agurkų lapai ima šviesėti ir gelsti, tai vienas iš požymių, kad jiems trūksta azoto ir jau laikas tręšti 0,3 proc., azoto tirpalu.

    Jei ima kristi žiedeliai ir jų užuomazgos, o žalių lapų kraštai pageltonuoja – vadinasi trūksta fosforo.

    Pirmą kartą tręšiama praėjus maždaug penkiolikai dienų po sodinimo. Antrą kartą tręšti reikėtų pradėjus žydėti agurkams. Agurkų žydėjimo metas skirtas intensyvesnei priežiūrai, nes dėl nepakankamo ar netinkamo tręšimo gali nubyrėti žiedai.

    Naminių trąšų galima pasigaminti įvairių, tačiau ne visada žinosite ar užteks mineralinių medžiagų sėkmingam tręšimui. Dažniausiai yra rekomenduojamos kompleksinės trąšos, kurios tiks ne tik agurkams, bet ir kitoms šiltnamio bei lauko daržovėms tręšti.

    Kartais žmonės baiminasi, jog tręšimas pirktinėmis medžiagomis gali būti kenksmingas jų sveikatai, tačiau tai ne tiesa. Yra natūralių gaminių, kurių proporcijos tikslingai apskaičiuotos ir jums nereikės galvoti kokių medžiagų agurkai gavo per daug, o kurių per mažai.

     

  • Rudeninis vejos tręšimas

    Nors vasara neskuba trauktis ir lepina visus karštais saulės spinduliais, vis tik reikėtų jau pagalvoti apie rudens darbus. Juk sode, darže ir net savo namų kieme tikrai yra ką nuveikti – reikia pasirūpinti daržovių bei vaisių derliumi, nužydėjusiomis gėlėmis, lysvėmis ir šiltnamiais.

    Tačiau įsisukus į visus šiuos darbus, nedera pamiršti ir kiemo vejos. Kad žolė būtų vešli, gaivi ir žalia, neužtenka vien tik laiku nupjauti ir palaistyti, būtina ir kita priežiūra, pavyzdžiui, tręšimas. Kai jau maudymosi kostiumėliai pamažu keliauja į spintų lentynas, o sode sirpsta sultingi obuoliai, pats laikas imtis rudeninių vejos priežiūros darbų.

     

    Kodėl vejai reikalingos trąšos?

    Tai tikrai dar gana dažnai užduodamas klausimas. Ne vienas vis dar galvoja, kad veja – tai žolė. Tad kam tręšti žole? Juk ji ir taip auga. Pievų netręšia niekas. Tačiau dirbtinė kiemo veja skiriasi nuo natūralios gamtinės pievos.

    Įprasta dirbtinė veja susideda iš kelių skirtingų veislių žolių, kurios tuo pat metu tarpusavyje ir panašios: jos plečiasi į šonus, sukurdamos gražų žalią kilimą; paprastai nekrauna žiedų ir nebrandina sėklų; jos pakančios pjovimui ir dėl to nenukenčia jų išvaizda, o jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Kaip tik šiais bruožais veja skiriasi nuo natūralios pievos, kurioje auga įvairaus aukščio augalai, sukraunantys žiedus ir subrandinantys sėklas. Tokia skirtingų augalų įvairovė lemia ir jų šaknų įvairovę - kuo gilesnės šaknys, tuo giliau dirvoje esančią drėgmę augalas gali pasiimti.

    Deja, namų vejoje esanti per maža augalų rūšių įvairovė lemia tai, kad žolė neturi kitų pagalbininkų, galinčių padėti subalansuoti maisto medžiagas. Vejoje neauga daugiametės, ilgas šaknimis turinčios piktžolės, taip pat nėra ir ankštinių augalų, kurie papildytų dirvą azotu. Be to, veja šienaujama dažnai ir trumpai, todėl joje nėra žiedų, kurie pritrauktų naudingus vabzdžius, nėra ir aukštų žolių sukuriamo pavėsio, kuris palankus daugeliui smulkiosios gyvūnijos atstovų, perdirbančių dirvą ir sukuriančių palankią terpę augalams. Dėl šių priežasčių, vejos žolė maisto medžiagų ir drėgmės gali pasiimti tik iš paviršinio žemių sluoksnio, todėl būtina pasirūpinti, kad jame nepritrūktų naudingųjų maisto medžiagų.

     

    Kada ir kuo tręšti veją?

    Vejos tręšimas priklauso nuo vyraujančio oro ir nuo dirvos kokybės. Rugpjūčio mėnesį gamta jau ima ruoštis rudeniui, į tai ir reikia atsižvelgti renkantis vejai skirtas trąšas - svarbu ne užauginti kuo daugiau žalios masės, o sustiprinti šaknis. Todėl rudens metu vejai tręšti naudokite kompleksines trąšas, kuriose gausu kalio ir fosforo. Toks kompleksas teigiamai veiks šaknų sistemą, jas stiprins, kas labai svarbu ruošiantis žiemai.

    Kaip jau supratote, antroje metų pusėje azotas mažai reikalingas ir jei jūsų turimų trąšų sudėtyje yra azoto, tokių trąšų naudoti nerekomenduojama. Nebent trąšų sudėtyje azoto yra mažiau nei 10 proc. Tokiu atveju šiomis trąšomis dar galima tręšti net ir rugsėjo mėnesį.

    Vis tik rudenį (rugsėjo, spalio mėn.) vejai labiausiai reikia kalio. Todėl nedvejodami rinkitės trąšas, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, stiprinančios vejos augalus, padedančios kaupti maistines medžiagas, reikalingas žiemai. Galite naudoti ir kompleksines trąšas su kaliu arba rinktis gryną kalio sulfatą. Jei gruntas nesmėlingas, grynas kalis išsilaikys ilgiau.

    Jei pastebėjote, kad jūsų veją „okupuoja“ samanos, įsigykite dolomitmilčių arba kalkių. Jei dirva rūgšti, siekiant išnaikinti samanas, pirmiausia rudenį pabarstyti veją dolomitmilčiais arba kalkėmis (apytikriai 20 kg/a). Kalkinti reikia kai dirvožemio pH siekia mažiau kaip 5,7. Samanas taip pat galima išnaikinti ir geležies sulfato trąšomis, tačiau jomis tręšti reikėtų pavasarį, nes sudėtyje daug azoto.

    Rinkdamiesi trąšas, atsižvelkite į šiuos kriterijus:

    • siekiamą rezultatą (sparčiau auganti veja; dekoratyvi; tanki, bet lėtai auganti);
    • trąšų sudėtį;
    • trąšų veikimo laiką;
    • granulių dydį;
    • poveikį žolės tankiui bei masei;
    • oro sąlygų daromą poveikį konkrečioms trąšoms.

     

    Kaip tręšti veją?

    Jei tręšite rankomis, pirmą kartą trąšas berkite skersai, antrą – išilgai, nes barstant trąšas rankomis, išlieka tikimybė, kad patręšite netolygiai. Tai reiškia, kad ten, kur trąšų pateks daugiau, žolė bus vešlesnė ir sodresnės spalvos, o praleistame plotelyje bus akivaizdžiai skurdesnė. Tam, kad taip nenutiktų, tręšdami eikite per veją skersai, o po to per visą plotą išilgai. Taip tręšiant bus lengviau išvengti akivaizdžių nepatręštų ruožų.

    Bet rankinis tręšimo būdas tinka tik nedideliems žolės plotams. Jei vejos plotas didelis, rankomis barstydami trąšas tik pavargsite ir sugaišite daug laiko bei padidinsite tikimybę palikti nepatręštų vietų. Dideliems žolės plotams tręšti geriausia naudoti specialius įrenginius - barstytuvus.

SUSIJUSIOS PREKĖS

PANAŠIOS PREKĖS