Žirniai (lot. Pisum sativum) — pupinių augalų šeimos, vienmetis, žolinis augalas. Žirniai laikomi vienu seniausių žolinių kultūrų, plačiai paplitusių visame pasaulyje. Žirniai vertinami dėl maistinių savybių kiekio. Juose gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų, kalcio ir geležies. Žirniai skirstomi į šparaginius ir gliaudomuosius. Atsižvelgiant į brendimo laiką žirniai yra dalijami į: ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius. Pagal aukštį žirniai klasifikuojami į žemus, vidutinius ir aukštus. Lietuvoje mėgstamiausios žirnių veislės yra: „Sugar Bon“, „Karina“, „Rondo“, „Gloriosa“ ir „Kaskada“.
Žirnių auginimo ypatumai.
Žirniai nėra labai reiklūs dirvožemiui, jiems tinkamas molis, priemolis ir smėlis. Tačiau, žirniai nemėgsta rūgščių dirvų. Žirniai sėjami anksti pavasarį, dažniausiai balandžio pabaigoje. Sėjimo gylis ir tankumas priklauso nuo žirnių veislės. Žemaūgiai sėjami tankiau, tarp eilučių paliekant 15–20 cm atstumą, aukštaūgiai — rečiau, išilgai lysvės dviem eilėmis. Žirniai geriausiai auga prie 4-8 °C temperatūros, lapai ir stiebai pakenčia nedideles šalnas. Kad žirniai augdami neišgultų, lysvėje iš vidaus pusės rekomenduojama įsmeigti atramas. Žirnius, kaip ir kitas daržoves reikia ravėti, išpurenti tarpus. Žirniai mėgsta drėgmę, todėl, turėtų būti nuolat palaistomi. Priklausomai nuo veislės, oro sąlygų, dirvos ir priežiūros, žirniai subręsta praėjus maždaug 2-3 mėnesiams po sėjos. Žirnius galima sėti ir birželio mėnesį. Tačiau, derlius bus vėlyvesnis, apie rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Svarbu laiku nuimti derlių, nes subrendusios ankštys atsiveria ir žirniai pradeda byrėti. Norint išvengti derliaus nuostolių, rekomenduojama subrendusius žirnius nuimti per 3-5 dienas.