Lot. : Begonia x tuberosa
Žydėjimo sezonas: ruduo, vėlyvas pavasaris, vasara, pavasaris
Sodinimo tarpai: 10–12 colių (25–30 cm)
Aukštis: 10–12 colių (25–30 cm)
Plotis: 10–12 colių (25–30 cm)
Auginimo vieta: šešėlis, dalinė saulė

Gumbinės begonijos užaugina didelius, apie 10-15 cm žiedus. Šios begonijos žinomos dėl išskirtinai ilgo ir intensyvaus žydėjimo. Gerai išsišakoję, stiprūs, karščiui atsparūs augalai išlaiko daugybę, dvigubų ar pusiau dvigubų žiedų, nuo pavasario iki rudens. Po žydėjimo, Gumbines begonijas rekomenduojama apkarpyti. Pradėkite daiginti begonijų sėklas patalpoje, likus 12 savaičių iki paskutiniųjų šalnų. Gėlių sėklos yra labai mažos ir neturėtų būti uždengtos storu žemių sluoksniu.

Dėmesio! Sėklos yra apdorotos trąšomis (apvalkalu), jas suspaudus jos pavirsta į „miltus“. Pati sėkla labai mažytė (vos juodas taškiukas), gali nesimatyti aiškiai, tad visą pakelio turinį reikia suberti į dirvą. Suspaudus sėklas - jų daigumas nesumažėja.

10002623
  • Kada prasideda sėjimas į daigyklas?

    Sėjos darbai prasideda gerokai anksčiau, nei lauke įšyla dirva. Šildomuose namuose daigai gali būti auginami, kad ir ištisus metus, todėl daug kas pasimeta, kada gi geriausia sėti, kad vėliau galėtų džiaugtis gausiu derliumi ar gražiais žiedais. Juk, kai sugrįš šiluma ir jau galėsime daigus nešti į lauką, jie privalės būti sveiki, tvirti bei neperaugę.

    Nemažai daržininkystės entuziastų jau nuo sausio mėnesio ima domėtis, ką galima būtų pasisėti. Juk tikrai smagu ragauti derlių, išaugintą nuo mažos sėklytės. Be to, taip žymiai pigiau, nei vėliau pirkti jau paaugintus daigus.

    Patyrę augalų mylėtojai ir sodininkai siūlo nepaankstinti sėjos. Ilgėjančios dienos vis labiau skatina svajones apie šiltą pavasarį, tačiau prisiminkite, kad dar praeis daug laiko, kol žemė pakankamai sušils. Taigi, net jei prekybos centruose jau stovintys stendai su sėklomis ir ragina pasiraitoti rankoves, nepasiduokite nekantrumui bei iš pradžių išsiaiškinkite, ką ir kada galima sėti.

     

    Skaitykite instrukcijas

    Kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, bet ant pakuotės juk visada būna nurodytas preliminarus laikotarpis, kada rekomenduojama sėti sėklas lauke ir kada daigyklose. Kiekviena augalų rūšis dygsta skirtingai, o dygimo laikas taip pat būna nurodytas ant pakuotės. Vienoms sėkloms reikia daugiau laiko, o kitoms mažiau. Taigi, ilgiau dygstančias sėklas ir sėti ir reikia anksčiau, kad daigai spėtų sutvirtėti. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje sėjamos paprikos, petunijos, begonijos ir kiti, ilgiau dygstantys augalai. Pasėjus juos per vėlai, žiedų ar vaisių galite paprasčiausiai nesulaukti, nes augalai nespės jų subrandinti.

    Net jei labai nekantraujate, sausio mėnesį geriau paskirkite informacijos ir norimų sėklų ieškojimui, daigyklų susiradimui ir kitokiems paruošiamiesiems darbams. Po Naujųjų metų, dienos dar nebūna pakankamai šviesios, o ir šilumos ne ant visų palangių pakankamai daug. Vasaris paprastai būna žymiai šviesesnis.

    Greitai dygstančių sėklų per anksti susodinti neverta. Jei subrendusių daigų negalėsite išnešti į lauką, nes dar per šalta, jie išstyps, pradės „griuvinėti“ ir nusilps. Galiausiai išnešti į lauką tokie „ligoniai“ sunkiai prigis, o derlius tikrai nebus toks, kokio tikėjotės. Tikėtina, kad jo sulauksite mažesnio ir vėlyvesnio.

    Taip pat nepersistenkite su tais augalais, kurie nėra šilumamėgiai ir gana anksti jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

     

    Anksčiausiai sėjami augalai

    Jie savo „karjerą“ paprastai pradeda ant palangių, nes tokiu būdu galima sulaukti ankstesnio derliaus. Anksčiausiai, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, sėjami baklažanai ir paprikos. Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – ankstyvieji pomidorai, o dar po savaitės galima sėti ir vėlyvuosius. Kovo mėnesį jau reikia sėti ir kopūstus. Po kopūstų – eilė porams. Ankstyvieji agurkai, kurių daigus vėliau planuojama gabenti į šiltnamį, sėjami kovo pabaigoje.

     

    Ar svarbu, kokia daigykla?

    Tai gali būti dėžutės, polimerinės daigyklos, polimeriniai ar durpiniai vazonėliai, durpių tabletės. Tai gali būti speciali iš sodo prekių skyriaus pirkta daigykla, arba namuose rastas tam tinkamas indelis. Kurį variantą pasirinksite, priklausys nuo jūsų poreikių ir norimų daiginti sėklų rūšies. Kai kurie daigai puikiai pakelia persodinimą, jų šaknims nekenkia išjudinimas. Kiti to nemėgsta. Tokius lepesnius kilojimui augalus verta sėti į durpinius vazonėlius ar durpių tabletes. Atėjus laikui, tiesiog pasodinsite daigus į nuolatinę augimo vietą kartu su viskuo, nepažeisdami jų šaknų.

     

    Net ir tinkamu laiku viskas priklauso nuo sąlygų

    Tiek lėtai, tiek greitai dygstančioms sėkloms svarbu užtikrinti tinkamas dygimo sąlygas. Sėkite jas į „maistingą“ substratą, aprūpinkite tinkamu kiekiu drėgmės bei suteikite tinkamą apšvietimą ir šilumą. Mūsų kraštuose dažnai stinga saulės - net ir ant pietinių palangių laikomoms daigykloms jos gali nepakakti. Šviesos trūkumui ypač jautrūs pomidorai. Todėl augalininkystės entuziastai dažnai pasirūpina specialiomis lempomis.

    Būtinai įvertinkite, ar galėsite užtikrinti savo daigams pakankamai apšvietimo. Net ir laiku pasėjus, tačiau trūkstant šviesos, jie užaugs silpni. Tokiu būdu derliaus tikrai nepaankstinsite.

     

    Ką galima daiginti ištisus metus?

    Kai kurie augalai gali būti daiginami bei vartojami maistui visus metus. Tai tokios prieskoninės žolelės kaip krapai, petražolės, pipirmėtės, bazilikai, čiobreliai ir t. t. Puikiai vitaminų atsargas papildo valgomos daigintos saulėgrąžos, ridikėliai, lapiniai burokėliai, kviečiai, liucernos. Taip pat verta išbandyti daigintas spindulines pupuoles, nekepintus grikius, lęšius. Tokiu daiginimu galima užsiimti nuolat, tik, žinoma, šiuo atveju daigai į lauką nešami nebus. Šis užsiėmimas ir praturtins jūsų mitybos racioną, ir sukurs namuose daugiau šviežios žalumos.

PANAŠIOS PREKĖS