Liucernos sėklos - vienos populiariausių žalumynams auginti. Jauni augalai traškūs, lengvo, gaivaus skonio, primenančio traškias salotas. Lapeliai ir stiebelis tamsiai žali.  Pasėtas sėklas laikyti uždengtas 3-4 dienas, dygti pradeda po 1-2 dienų. Daigai naudojami po 8-11 dienų.

4772032008656
  • Daigintos sėklos – puikus naudingųjų medžiagų šaltinis

    Papildykite mitybos racioną įvairiomis daigintomis sėklomis! Salotoms, sumuštiniams, mėsos patiekalams jos suteikia puikaus skonio ir praturtina vitaminais, mikroelementais bei kitomis organizmui būtinomis medžiagomis. Daigintose sėklose gausu vitamino E, C ir kitų antioksidantų, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių.

    Dygstančiose sėklose vitaminų ir mineralų dvigubai daugiau nei nedaigintose

    Vykstant  biocheminiams ir fioziologiniams procesams, dygstančiose sėklose suaktyvėja visi gyvybiniai procesai, todėl vitaminų C ir E kiekis jose gali padidėti kelis kartus, o krakmolas ir kiti polisacharidai skyla į lengvai virškinamus angliavandenius. Sunkiai virškinami baltymai daigintuose grūduose taip pat suskyla ir tampa lengvai virškinami bei greičiau įsisavinami.

    Daigintos sėklos yra puikus mineralų šaltinis. Pavyzdžiui, liucernose daug seleno, kalcio, kalio ir magnio, o lęšių sėklose – geležies. Vertingos daigintos sėklos ir dėl nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių ypač gausu kelias dienas daigintuose saulėgrąžose.

    Prieš daiginant, sėklas būtina labai gerai keletą kartų nuplauti tekančiu vandeniu. Tada rekomenduojama jas bent keletą valandų pamirkyti, periodiškai keičiant vandenį. Daiginant taip pat reikėtų kartas nuo karto sėklas perplauti, kad būtų pašalinti visi nešvarumai, suskilusios sėklų dalys, įsimaišiusios luobelės ir kt.

    Sudaigintos sėklos vartojamos visos: sėklos, lukštai (didelius saulėgrąžų lukštus reikėtų pašalinti), daigeliai, šaknelės. Liucernų, garstyčių, kviečių daiguose prie šaknų atsiranda šakniaplaukiai. Tai natūrali augalo dalis, nors kartais klaidingai supainiojama su pelėsiu.

    Didesni daigintų sėklų kiekiai gali būti laikomi uždaruose induose šaldytuve keletą dienų, tačiau prieš vartojant maistui jas reikėtų dar kartą perplauti tekančiu vandeniu.

  • Kada prasideda sėjimas į daigyklas?

    Sėjos darbai prasideda gerokai anksčiau, nei lauke įšyla dirva. Šildomuose namuose daigai gali būti auginami, kad ir ištisus metus, todėl daug kas pasimeta, kada gi geriausia sėti, kad vėliau galėtų džiaugtis gausiu derliumi ar gražiais žiedais. Juk, kai sugrįš šiluma ir jau galėsime daigus nešti į lauką, jie privalės būti sveiki, tvirti bei neperaugę.

    Nemažai daržininkystės entuziastų jau nuo sausio mėnesio ima domėtis, ką galima būtų pasisėti. Juk tikrai smagu ragauti derlių, išaugintą nuo mažos sėklytės. Be to, taip žymiai pigiau, nei vėliau pirkti jau paaugintus daigus.

    Patyrę augalų mylėtojai ir sodininkai siūlo nepaankstinti sėjos. Ilgėjančios dienos vis labiau skatina svajones apie šiltą pavasarį, tačiau prisiminkite, kad dar praeis daug laiko, kol žemė pakankamai sušils. Taigi, net jei prekybos centruose jau stovintys stendai su sėklomis ir ragina pasiraitoti rankoves, nepasiduokite nekantrumui bei iš pradžių išsiaiškinkite, ką ir kada galima sėti.

     

    Skaitykite instrukcijas

    Kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, bet ant pakuotės juk visada būna nurodytas preliminarus laikotarpis, kada rekomenduojama sėti sėklas lauke ir kada daigyklose. Kiekviena augalų rūšis dygsta skirtingai, o dygimo laikas taip pat būna nurodytas ant pakuotės. Vienoms sėkloms reikia daugiau laiko, o kitoms mažiau. Taigi, ilgiau dygstančias sėklas ir sėti ir reikia anksčiau, kad daigai spėtų sutvirtėti. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje sėjamos paprikos, petunijos, begonijos ir kiti, ilgiau dygstantys augalai. Pasėjus juos per vėlai, žiedų ar vaisių galite paprasčiausiai nesulaukti, nes augalai nespės jų subrandinti.

    Net jei labai nekantraujate, sausio mėnesį geriau paskirkite informacijos ir norimų sėklų ieškojimui, daigyklų susiradimui ir kitokiems paruošiamiesiems darbams. Po Naujųjų metų, dienos dar nebūna pakankamai šviesios, o ir šilumos ne ant visų palangių pakankamai daug. Vasaris paprastai būna žymiai šviesesnis.

    Greitai dygstančių sėklų per anksti susodinti neverta. Jei subrendusių daigų negalėsite išnešti į lauką, nes dar per šalta, jie išstyps, pradės „griuvinėti“ ir nusilps. Galiausiai išnešti į lauką tokie „ligoniai“ sunkiai prigis, o derlius tikrai nebus toks, kokio tikėjotės. Tikėtina, kad jo sulauksite mažesnio ir vėlyvesnio.

    Taip pat nepersistenkite su tais augalais, kurie nėra šilumamėgiai ir gana anksti jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

     

    Anksčiausiai sėjami augalai

    Jie savo „karjerą“ paprastai pradeda ant palangių, nes tokiu būdu galima sulaukti ankstesnio derliaus. Anksčiausiai, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, sėjami baklažanai ir paprikos. Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – ankstyvieji pomidorai, o dar po savaitės galima sėti ir vėlyvuosius. Kovo mėnesį jau reikia sėti ir kopūstus. Po kopūstų – eilė porams. Ankstyvieji agurkai, kurių daigus vėliau planuojama gabenti į šiltnamį, sėjami kovo pabaigoje.

     

    Ar svarbu, kokia daigykla?

    Tai gali būti dėžutės, polimerinės daigyklos, polimeriniai ar durpiniai vazonėliai, durpių tabletės. Tai gali būti speciali iš sodo prekių skyriaus pirkta daigykla, arba namuose rastas tam tinkamas indelis. Kurį variantą pasirinksite, priklausys nuo jūsų poreikių ir norimų daiginti sėklų rūšies. Kai kurie daigai puikiai pakelia persodinimą, jų šaknims nekenkia išjudinimas. Kiti to nemėgsta. Tokius lepesnius kilojimui augalus verta sėti į durpinius vazonėlius ar durpių tabletes. Atėjus laikui, tiesiog pasodinsite daigus į nuolatinę augimo vietą kartu su viskuo, nepažeisdami jų šaknų.

     

    Net ir tinkamu laiku viskas priklauso nuo sąlygų

    Tiek lėtai, tiek greitai dygstančioms sėkloms svarbu užtikrinti tinkamas dygimo sąlygas. Sėkite jas į „maistingą“ substratą, aprūpinkite tinkamu kiekiu drėgmės bei suteikite tinkamą apšvietimą ir šilumą. Mūsų kraštuose dažnai stinga saulės - net ir ant pietinių palangių laikomoms daigykloms jos gali nepakakti. Šviesos trūkumui ypač jautrūs pomidorai. Todėl augalininkystės entuziastai dažnai pasirūpina specialiomis lempomis.

    Būtinai įvertinkite, ar galėsite užtikrinti savo daigams pakankamai apšvietimo. Net ir laiku pasėjus, tačiau trūkstant šviesos, jie užaugs silpni. Tokiu būdu derliaus tikrai nepaankstinsite.

     

    Ką galima daiginti ištisus metus?

    Kai kurie augalai gali būti daiginami bei vartojami maistui visus metus. Tai tokios prieskoninės žolelės kaip krapai, petražolės, pipirmėtės, bazilikai, čiobreliai ir t. t. Puikiai vitaminų atsargas papildo valgomos daigintos saulėgrąžos, ridikėliai, lapiniai burokėliai, kviečiai, liucernos. Taip pat verta išbandyti daigintas spindulines pupuoles, nekepintus grikius, lęšius. Tokiu daiginimu galima užsiimti nuolat, tik, žinoma, šiuo atveju daigai į lauką nešami nebus. Šis užsiėmimas ir praturtins jūsų mitybos racioną, ir sukurs namuose daugiau šviežios žalumos.

SUSIJUSIOS PREKĖS

PANAŠIOS PREKĖS