Barkodas: 4771315389901  
Kiekis:

500 ml

 

Dėmesio! Biocidinius produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą.

Žalias sodo muilas AGROclean purškiamas

Paruoštas naudojimui purškiamas sodo muilas sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų priežiūrai.

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA
Augalus purkškite kas 14 dienų, kad pilnai sušlaptų stiebai ir viršutinė bei aptinė lapų pusės. Darbus atlikite ryte ar vakare, nevėjuotą, debesuotą dieną, esant ne aukštesnei kaip +20 °C temperatūrai. Po paskutinio purškimo turi praeiti savaitė iki derliaus skynimo. nenaudokite tiesiogiai ant uogų ar vaisių bei žydėjimo metu. Prieš vartojimą derlių nuplaukite.

APRAŠYMAS
Žalias sodo muilas pagamintas iš kalio riebalų rūgščių - nuo seno žinoma priemonė. Ji naudojama sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų priežiūrai, siekiant sumažinti kai kurių žaladarių neigiamą poveikį. AGROclean teigiamas poveikis pasireiškia tik gausiai apipurškus ir padengus muilo sluoksniu žaladarių kolonijas. Šis sluoksnis užblokuoja kvėptukus ir neleidžia patekti orui bei ištirpdo kutikulę, per kurią vykdoma vandens apykaita. Žaladariai uždūsta ar žūva nuo drėgmės trūkumo. Reikia atminti, kad ši priemonė veiksminga tik tiesiogiai apipurškus žaladarius, nors dalis individų vis tiek išlieka gyvi ir gali tekti purškimą pakartoti keletą kartų, ne dažniau nei kas 14 dienų.
Daugiametes piktžoles: Paprastąjį kietį, dirvinę usnį, plačialapį gyslotį, vijoklius, rūgštynes, dirvinę pienę, paprastąją naktinžiedę, paprastąją kiaulpienę.

4771315389901
2013-07-29
  • Ką reikia žinoti apie augalų apsaugos priemones?

    Gamtoje visi vieni kitiems daro poveikį, deja, ne visada jis teigiamas žmogaus atžvilgiu. Vabzdžiai ir kiti gyviai neskirsto, kas priklauso jiems, o kas – ne. Todėl savo derlių tenka ginti ne tik nuo įvairių šliužų, bet ir nuo ligų.  

    Kieno saugumu reikia pasirūpinti:

    1. vaismedžių ir vaiskrūmių;
    2. daržovių;
    3. dekoratyvinių augalų (gėlių, krūmų, medžių).

    Priežiūros reikia visai augmenijai: ne tik kuri mus maitina, bet ir kuri puošia aplinką.

    Kokios yra augalų apsaugos priemonės?

    Priemonės skirstomos pagal naudojimo tikslus, todėl verta detaliau pasikalbėti apie kiekvieną iš jų.

    Insektoakaricidai ir kitos apsaugos priemonės, skirtos ginti augalus nuo kenkėjų, tokių kaip vabzdžiai, vabalai, erkės, amarai, tripsai ir t.t.

    Insekticidai atbaido ir naikina vabzdžius. Pagal veikimo principą skirstomi į: kontaktinius, vidinius, sisteminius, translaminarinius. Jie visi patenka į kenkėjo organizmą, tik skirtingais būdais. Kontaktiniai prasiskverbia per odą ir skirti kenkėjams, turintiems duriamuosius burnos organus. Taip pat naikina ir graužiančius vabzdžius. Vidiniai insekticidai į kenkėjų organizmą patenka per burną į maitinamąjį traktą ir efektyviausiai naikina graužiančius vabzdžius. Tačiau šia priemone reikia gerai išpurkšti augalus, nes ji jautri aplinkos poveikiui, todėl trumpiau veikia. Sisteminiai preparatai patenka į augalo sultis, kuriomis minta vabzdžiai ir kiti kenkėjai. Translaminarinio veikimo priemonės pasiskirto augalo apatinėje dalyje ir yra mažai jautrios aplinkos poveikiui.

    Akaricidai sėkmingai kovoja su erkėmis. Jie prasiskverbia per kenkėjo odą ir pro burną patenka į virškinamąjį traktą.

    Moliuskocidai – tai gynybos priemonė nuo moliuskų ir šliužų, kasmet sėkmingai graužiančių lapines daržoves, vaisius ir kitus augalus. Moliuskocidai priskiriami cheminės sudėties pesticidams. Dažniausiai šias priemones rekomenduojama anksti ryte paberti prie norimų apsaugoti augalų, prieš šliužams išlendant iš savo slėptuvių. Iššliaužę jie ras Jūsų pabarstytus moliuskocidus ir jų privalgę ilgai nebegyvens.

    Fungicidai – skirti kovai su ligų sukėlėjais, tokiais kaip grybai, virusai, bakterijos, mikroplazmos. Pagal paskirtį fungicidai skirstomi į apsauginius ir gydomuosius. Pirmieji iš anksto pasirūpina Jūsų derliaus sėkmingu augimu ir užkerta kelią ligų sukėlėjams.

    Pavyzdžiui, galite apsaugoti bulves nuo maro, o kopūstus nuo miltligės ir t.t. Apie gydomuosius fungicidus pakalbėsime atskirai, nes juos reikėtų rinktis pagal ligos požymius.

    Gydomieji fungicidai – kada ir kaip naudoti?

    Pagrindiniai išoriniai požymiai ir ligos:

    1. tamsios, juodos dėmės – fitoftorozė (maras). Dažniausiai apninka bulves ir pomidorus, tačiau ši liga turi įvairių atmainų, galinčių pakenkti ir kitiems augalams;
    2. dėmelės ant vaisių ir lapų. Vaisių odelė tampa panaši į kamštį ir sutrūkinėja. Tai rauplės, ši liga dažniausiai pažeidžia obelis, kriaušes ir agurkus;
    3. rūdys ypatingai „puola“ kriaušes, neišsivystę vaisiai ima kristi arba pūva ant medžių. Tačiau nuo šios ligos neapsaugoti ir kiti augalai;
    4. jei pamatysite, kad augalus tarsi aptraukia balkšvos, pilkšvos, rusvos, į miltus panašios apnašos, žinokite, kad tai miltligė.

    Kiti dažnai pasitaikantys parazitinių ligų požymiai:  pūslelės, puviniai, deformacijos, žaizdos, kempinės ir t.t.

    Taip pat populiarios ligos: sausligė, juodoji kojelė, moniliozė, šaknų puviniai, vėžys, dėmėtligės ir pan.

    Taigi, kuomet pastebėsite neįprastus  išorinius augalų požymius, geriau nedelskite ir užkirskite kelią ligos plitimui. Jeigu atpažįstate ligą, lengvai rasite reikiamos paskirties fungicidus. Jei požymiai neaiškūs, pasikonsultuokite su pardavėju. Naudojimo instrukciją rasite aprašyme.

    Amžinas priešas - piktžolės

    Dažniausiai su jomis kovojame rankiniu būdu – rauname, kapojame kauptuku ir kitais įvairiais būdais šaliname iš daržų, gėlynų ir vejų.

    Ką daryti, jei plotas didelis ar kova tampa nelygi? Tada efektyviausiai padeda herbicidai.

    Nepageidaujamas piktžoles reikėtų naikinti ne tik dėl estetinio vaizdo. Jos geria vandenį ir naudoja maistingas medžiagas, gyvybiškai svarbias jūsų daržovėms. Skatina kenkėjų plitimą ir sumažina derlių net iki 60 procentų.

    Tad jeigu Jūsų daržas didelis ir naikinti piktžoles Jums sudėtinga, verta apsvarstyti apie herbicidų naudojimą. Šios apsaugos priemonės būna dviejų rūšių: selektyvaus/ atrankinio (naikina tik kai kurių rūšių piktžoles) ir neselektyvaus/visuotinio (tinka visiems augalams) poveikio. Pastaruosius nerekomenduojama naudoti greta saugomų augalų, nes pažeis ir juos.

    Herbicidai dar skirstomi į kontaktinius ir sisteminius. Kontaktiniai veikia tik tam tikrą augalo dalį, ant kurios pateks chemikalas. Sisteminiai skverbiasi į augalo vidų ir sutrikdo jo visą sistemos funkcionavimą.

    Arbrocidai taip pat skirti augalų naikinimui. Pavyzdžiui, neleidžia atželti kelmui ir po truputį jį suardo.

    Svarbu! Prisiminkite, kad tai, kas naikina kitus gyvus organizmus, gali būti pavojinga žmonėms ir gyvūnams. Todėl atidžiai skaitykite informacinius lapelius, naudokite taip, kaip įvardinta instrukcijose, laikykite saugiose vietose, kur nepasieks vaikai ir nesumaišysite su maistu.

    Saugus cheminių priemonių naudojimas – lengviausias būdas apsisaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų.

  • KAIP KOVOTI SU POMIDORŲ LIGOMIS?


    Pavasarį sodiname pomidorus ir tikimės gausaus ir kokybiško derliaus, tačiau ne visada tokio sulaukiame. Dažniausia priežastis, dėl kurios tenka derliumi nusivilti – pomidorus užpuolusios ligos. Pagrindinės ligų priežastys – per didelė drėgmė, per mažai arba per daug šilumos, saulės trūkumas. Todėl ši itin drėgna ir šalta vasara padarė nemažai žalos. Taigi, kokios pomidorų ligos yra dažniausios ir kaip su jomis kovoti?

    Maras

    Maras – itin dažna ir labai pavojinga pomidorų liga, galinti net 3–4 kartus sumažinti derlių arba net visiškai jį sunaikinti. Maro sukėlėjas – parazitinis grybas. Be kita ko, tai labai sparčiai plintanti liga. O plinta ji dažniausiai su bulvių gumbais (bulvės taip pat serga maru), pomidorų sėklomis, dažnai lieka nesupuvusiose arba iš dirvos nepašalintose augalinėse liekanose – lapuose, vaisiuose ir t. t.

    Pagrindiniai maro simptomai – tai ant pomidorų stiebų, lapų ir vaisių, ypač žalių, atsirandančios pailgos ruduojančios dėmės, lapų gyslų juodavimas, lapų džiuvimas. Esant didesnei drėgmei ir žemesnei temperatūrai gali susiformuoti pilkšvai baltas pelėsis.

    Kovoje su maru veiksmingiausias metodas yra augalų purškimas fungicidais, tai reikia daryti iš karto pastebėjus pirmuosius maro požymius. Profilaktikai svarbu neauginti pomidorų arti bulvių arba vietoje, kur prieš tai augo bulvės, vėdinti šiltnamį, sunaikinti augalines atliekas, neperlieti.

    Lapų sausligė, juodasis vaisių puvinys

    Tai viena ir ta pati liga, kurios sukėlėjas – grybas. Dažniausiai pažeidžiami apatiniai augalo lapai: ant jų atsiranda įvairios formos rudų dėmių, kurioms daugėjant dėmės susilieja ir taip nudžiūsta visas pažeistas lapas. Ant vaisių pradeda plisti tamsus sausas puvinys, kuris apsineša juodomis apnašomis.

    Norint išvengti lapų sausligės rekomenduojama pomidorus toje pačioje dirvos vietoje sodinti ne dažniau nei kas trys metai. Pamačius pirmuosius ligos požymius reikia pomidorus nupurkšti fungicidais, skirtais kovoti su maru.

    Vaisiaus galiuko puvėsis

    Tai itin dažna pomidorų liga, pasireiškianti ant vaisiaus apačios atsiradusiu dideliu puviniu. Šios ligos priežastis – kalcio trūkumas. Kalcio gali trūkti dirvoje arba tai gali būti nereguliaraus augalų laistymo pasekmė. Todėl svarbu pomidorus reguliariai laistyti ir patręšti kalcio turinčiomis trąšomis.

    Taigi, jei norite gausaus ir kokybiško pomidorų derliaus, turite pasirūpinti profilaktika nuo pomidorų ligų, o pamačius pirmuosius požymius – imtis rimtesnių priemonių.

PANAŠIOS PREKĖS