• Vidutiniškai vėlyvas hibridas, vegetacija 125-135 dienos.
  • Gūžės užauga iki 3-8 kg svorio.
  • Tinka šviežiam vartojimui, rauginimui ir sandėliavimui.
  • Rekomenduojama sodinti 30-32 tūkst./ha .
  • Sėjos norma: 1 a - 220-300 sėklų

*prec - precizinės sėklos

10002577
  • ANKSČIAUSIAI SĖJAMOS DARŽOVĖS. KĄ REIKIA ŽINOTI?


    Nė nepastebėsime, kaip greitai ateis pavasaris ir kaip labai lauksime šviežių daržovių derliaus. Todėl nesvarbu, kad už lango – sniego kalnai, dabar pats metas pradėti planuoti ir ruoštis šių metų daržovių sėjai. Pirmiausiai pasirūpinti rekomenduojame ilgos vegetacijos daržovių sėklomis: paprikų, pomidorų, cukinijų, baklažanų, salierų, žiedinių kopūstų, dumplūnių, ir pasėti jas daigams auginti.

    Kas daro įtaką daigų kokybei?

    Jei norite mėgautis gausiu ir kokybišku derliumi, turite įdėti nemažai pastangų. Ir pradėti jau dabar – atsakingai išsirinkti sėklas, paruošti daigyklas ir tinkamai prižiūrėti daigus. Daigų kokybė priklauso nuo daugelio faktorių: pradedant sėklų ir substrato kokybės, baigiant apšvietimo, temperatūros ir drėgmės kiekio. Taip pat reikšmės turi ir laikas, kada pasėjote sėklas bei kiek laiko daigų nepersodinate į dirvą arba šiltnamį.

    Sėklų bei substrato kokybė

    Rinkitės tik kokybiškas sėklas, nesėkite senų sėklų, o likusias sėklas iki kitų metų saugokite tik sandariose pakuotėse. Specialistai rekomenduoja sėklas, ypač hibridus, apdoroti: pavyzdžiui, pomidorų sėklas apie pusvalandį palaikyti 1 proc. kalio permanganato tirpale. Papildomas sėklų apdorojimas užtikrina didesnį atsparumą ligoms bei paspartina sėklų daigumą, taip pat apdorotos sėklos sudygsta vienodžiau.

    Substratą geriausia rinktis lengvos mechaninės sudėties, jis turėtų būti purus, pralaidus orui bei drėgmei, neužkrėstas ligomis bei kenkėjais, tinkamo rūgštingumo (daigams geriausia rinktis 6,0–6,6 pH), galiausiai, substrato sudėtyje turi būti pakankamai maisto medžiagų. Lengviausias būdas – naudoti specialiai paruoštus pomidorų, paprikų arba universalius daržovėms auginti skirtus substratus. Nereikėtų substrato maišyti su daržo žemėmis, nes jos sušoka į grumstus ir daigų šaknims gali pritrūkti oro. Norint geresnių aeracinių savybių, substratą galima maišyti su smulkiu žvyru.

    Apšvietimas, temperatūra ir drėgmė: kas svarbu?

    Daiginant paprikų, pomidorų, cukinijų, baklažanų, salierų, žiedinių kopūstų, dumplūnių daigus, labai svarbu užtikrinti optimalią dygimo aplinką: apšvietimą, temperatūrą ir drėgmės kiekį.

    Augalus daiginti geriausia ant palangės, nes ten jie gauna daugiausiai natūralios šviesos, tačiau po palange esantis radiatorius labai džiovina substratą, todėl reikėtų nuolat tikrinti, ar substratas nėra per daug išdžiūvęs. Bet perlieti nereikia: rekomenduojame ryte substratą negausiai palaistyti vandeniu, o pasirodžius daigams – vandeniu apipurkšti juos.

    Jei substratas yra labai drėgnas, o oro temperatūra – žema, tai daigų šaknims trūksta oro, jie blogai auga ir padidėja tikimybė susirgti įvairiomis ligomis. Jei oro temperatūra – per aukšta, daigai sparčiai ištįsta, būna lepūs ir taip pat neatsparūs ligoms.

    Žiemą daigams, ypač augimo pradžioje, gali neužtekti natūralios dienos šviesos, todėl galima daigyklas papildomai apšviesti. Tačiau tai nėra būtina, tik daigai dygs lėčiau.

    Taigi, tiksliai numatyti, koks pavasaris laukia, ir pasakyti, kada jau laikas sėti ilgos vegetacijos daržovių sėklas daigams auginti, sudėtinga, tačiau šis laikas nenumaldomai artėja. Todėl dabar – pats laikas pradėti ruoštis ir planuoti šių metų sėją, kad sulauktumėte gausaus ir kokybiško derliaus. Pasirūpinkite sėklomis, daigyklomis ir substratu, prisiminkite, kaip užtikrinti optimalų šviesos ir drėgmės kiekį bei temperatūrą.

     

  • Kada prasideda sėjimas į daigyklas?

    Sėjos darbai prasideda gerokai anksčiau, nei lauke įšyla dirva. Šildomuose namuose daigai gali būti auginami, kad ir ištisus metus, todėl daug kas pasimeta, kada gi geriausia sėti, kad vėliau galėtų džiaugtis gausiu derliumi ar gražiais žiedais. Juk, kai sugrįš šiluma ir jau galėsime daigus nešti į lauką, jie privalės būti sveiki, tvirti bei neperaugę.

    Nemažai daržininkystės entuziastų jau nuo sausio mėnesio ima domėtis, ką galima būtų pasisėti. Juk tikrai smagu ragauti derlių, išaugintą nuo mažos sėklytės. Be to, taip žymiai pigiau, nei vėliau pirkti jau paaugintus daigus.

    Patyrę augalų mylėtojai ir sodininkai siūlo nepaankstinti sėjos. Ilgėjančios dienos vis labiau skatina svajones apie šiltą pavasarį, tačiau prisiminkite, kad dar praeis daug laiko, kol žemė pakankamai sušils. Taigi, net jei prekybos centruose jau stovintys stendai su sėklomis ir ragina pasiraitoti rankoves, nepasiduokite nekantrumui bei iš pradžių išsiaiškinkite, ką ir kada galima sėti.

     

    Skaitykite instrukcijas

    Kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, bet ant pakuotės juk visada būna nurodytas preliminarus laikotarpis, kada rekomenduojama sėti sėklas lauke ir kada daigyklose. Kiekviena augalų rūšis dygsta skirtingai, o dygimo laikas taip pat būna nurodytas ant pakuotės. Vienoms sėkloms reikia daugiau laiko, o kitoms mažiau. Taigi, ilgiau dygstančias sėklas ir sėti ir reikia anksčiau, kad daigai spėtų sutvirtėti. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje sėjamos paprikos, petunijos, begonijos ir kiti, ilgiau dygstantys augalai. Pasėjus juos per vėlai, žiedų ar vaisių galite paprasčiausiai nesulaukti, nes augalai nespės jų subrandinti.

    Net jei labai nekantraujate, sausio mėnesį geriau paskirkite informacijos ir norimų sėklų ieškojimui, daigyklų susiradimui ir kitokiems paruošiamiesiems darbams. Po Naujųjų metų, dienos dar nebūna pakankamai šviesios, o ir šilumos ne ant visų palangių pakankamai daug. Vasaris paprastai būna žymiai šviesesnis.

    Greitai dygstančių sėklų per anksti susodinti neverta. Jei subrendusių daigų negalėsite išnešti į lauką, nes dar per šalta, jie išstyps, pradės „griuvinėti“ ir nusilps. Galiausiai išnešti į lauką tokie „ligoniai“ sunkiai prigis, o derlius tikrai nebus toks, kokio tikėjotės. Tikėtina, kad jo sulauksite mažesnio ir vėlyvesnio.

    Taip pat nepersistenkite su tais augalais, kurie nėra šilumamėgiai ir gana anksti jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

     

    Anksčiausiai sėjami augalai

    Jie savo „karjerą“ paprastai pradeda ant palangių, nes tokiu būdu galima sulaukti ankstesnio derliaus. Anksčiausiai, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, sėjami baklažanai ir paprikos. Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – ankstyvieji pomidorai, o dar po savaitės galima sėti ir vėlyvuosius. Kovo mėnesį jau reikia sėti ir kopūstus. Po kopūstų – eilė porams. Ankstyvieji agurkai, kurių daigus vėliau planuojama gabenti į šiltnamį, sėjami kovo pabaigoje.

     

    Ar svarbu, kokia daigykla?

    Tai gali būti dėžutės, polimerinės daigyklos, polimeriniai ar durpiniai vazonėliai, durpių tabletės. Tai gali būti speciali iš sodo prekių skyriaus pirkta daigykla, arba namuose rastas tam tinkamas indelis. Kurį variantą pasirinksite, priklausys nuo jūsų poreikių ir norimų daiginti sėklų rūšies. Kai kurie daigai puikiai pakelia persodinimą, jų šaknims nekenkia išjudinimas. Kiti to nemėgsta. Tokius lepesnius kilojimui augalus verta sėti į durpinius vazonėlius ar durpių tabletes. Atėjus laikui, tiesiog pasodinsite daigus į nuolatinę augimo vietą kartu su viskuo, nepažeisdami jų šaknų.

     

    Net ir tinkamu laiku viskas priklauso nuo sąlygų

    Tiek lėtai, tiek greitai dygstančioms sėkloms svarbu užtikrinti tinkamas dygimo sąlygas. Sėkite jas į „maistingą“ substratą, aprūpinkite tinkamu kiekiu drėgmės bei suteikite tinkamą apšvietimą ir šilumą. Mūsų kraštuose dažnai stinga saulės - net ir ant pietinių palangių laikomoms daigykloms jos gali nepakakti. Šviesos trūkumui ypač jautrūs pomidorai. Todėl augalininkystės entuziastai dažnai pasirūpina specialiomis lempomis.

    Būtinai įvertinkite, ar galėsite užtikrinti savo daigams pakankamai apšvietimo. Net ir laiku pasėjus, tačiau trūkstant šviesos, jie užaugs silpni. Tokiu būdu derliaus tikrai nepaankstinsite.

     

    Ką galima daiginti ištisus metus?

    Kai kurie augalai gali būti daiginami bei vartojami maistui visus metus. Tai tokios prieskoninės žolelės kaip krapai, petražolės, pipirmėtės, bazilikai, čiobreliai ir t. t. Puikiai vitaminų atsargas papildo valgomos daigintos saulėgrąžos, ridikėliai, lapiniai burokėliai, kviečiai, liucernos. Taip pat verta išbandyti daigintas spindulines pupuoles, nekepintus grikius, lęšius. Tokiu daiginimu galima užsiimti nuolat, tik, žinoma, šiuo atveju daigai į lauką nešami nebus. Šis užsiėmimas ir praturtins jūsų mitybos racioną, ir sukurs namuose daugiau šviežios žalumos.

PANAŠIOS PREKĖS