Vidutinio ankstyvumo
Uogos didelės, sultingos, gero skonio. Gerai laikosi. Atspari dažniausiai pasitaikančioms šaknų ligoms. Labai derlinga veislė.


Frigo braškių daigai iškasami savo ramybės periodu (spalio mėn.) ir laikomi nuo -3°C iki -1°C temperatūroje iki išsodinimo. Toks braškių daigų laikymas, "konservavimas" leidžia kontroliuoti derėjimą ir turėti produkciją norimu laiku. Dėmesio: gautus daigus patariama kaip įmanoma greičiau pasodinti ir ilgai nedelsti. Prieš sodinant galima 1-2 val. pamirkyti šaknų prigijimo stimuliatoriuje.

Daigų kategorija A (standart).

SAVYBĖS:

    Daigai subrendę ir paruošti sodinimui;
    Šių metų derliui - sodinimo laikotarpis nuo balandžio iki liepos mėn. vidurio, kitų metų derliui - liepos vidurys-spalio mėn.;
    Braškės dera po 6-8 savaičių;
    Daigai atsparūs ligoms.
    Sodinimui paruoštas daigas yra neišvaizdus, be lapų, primena šaknį. Tačiau neverta baimintis, kadangi tuo ir pasižymi Frigo braškių daigai. Gavę šilumos daigai sparčiai skleidžia lapus.

Dėmesio ! Perkant braškių daigus internetu, pristatymas per Lietuvos paštą nerekomenduojamas !

011901006
  • BRAŠKYNO PRIEŽIŪRA: PRAKTINIAI PATARIMAI

    Nors teigiama, kad braškės nėra reiklūs augalai, tačiau, jei norite gausaus ir kokybiško uogų derliaus, rekomenduojame pasidomėti specialistų patarimais ne tik kaip išsirinkti daigus ir kaip juos sodinti, bet ir kaip braškyną prižiūrėti. Nes, vis dėlto, priežiūrai reikia skirti šiek tiek dėmesio ir laiko. Bet jį tikrai atperka šviežių, sultingų ir sodriai raudonų uogų skonis burnoje. Trys svarbiausi braškyno priežiūros darbai yra braškių laistymas, tręšimas ir ravėjimas. Kaip tinkamai atlikti šiuos darbus?

    Kaip laistyti braškes?

    Braškė yra vienas iš jautriausių augalų sausrai, todėl labai svarbu braškes nuolat laistyti, tačiau, jokiu būdu, ne perlieti. Braškės negali augti vietoje, kur kaupiasi vanduo, taip pat po laistymo vanduo negali užsistovėti.

    Braškių daigus reikia palaistyti iškart po sodinimo. Vėliau atsižvelgiant į dirvos ir oro drėgmę, į kritulių kiekį, braškes iki žydėjimo reikia palaistyti 1–2 kartus, tada 2–3 kartus uogų derėjimo metu ir 1–2 kartus po derliaus nuėmimo.

    Laistyti reikia ant braškių ir būtinai vakare arba naktį, kad iki dienos meto augalai apdžiūtų ir nesusidarytų palankios sąlygos plisti kekeriniam puviniui.

    Kokiomis trąšomis tręšti braškes?

    Braškių augimui ir derėjimui labai daug įtakos turi jų tręšimas: braškės jautriai reaguoja tiek į trąšų nepriteklių, tiek į perteklių. Pagrindiniai braškėms reikalingi elementai yra azotas, fosforas ir kalis.

    Azoto trąšomis tręšti braškyną reikia augimo pradžioje iki žydėjimo, nes vėliau azoto braškės sunaudoja labai mažai. Kalis svarbiausias yra po žydėjimo formuojantis uogoms ir joms bręstant, nes stiprina uogų sieneles, pagerina transportavimo savybes, didina atsparumą ligoms, gerina skonio savybes. Fosforo trąšomis braškes tręšti galima žydėjimo metu ir derliui formuojantis, tręšti galima per lapus. Jei braškėms trūksta fosforo, augalai blogai mezga uogas.

    Kaip ravėti braškes?

    Braškės yra labai jautrios piktžolėms, nes nuo jų dažnai užsikrečia ligomis, todėl svarbu braškes ravėti. Vegetacijos metu braškyną ravėti reikia 4–6 kartus, o drėgnais metais gali prireikti ravėti ir 5–7 kartus.

    Braškių vagas ravėti rekomenduojama 3–4 cm gylyje. Tarpueilius vasarą purenti reikia 6–8 cm, o rudenį – 12–15 cm gylyje.

    Taigi, pasodinus braškių daigus darbai nesibaigia. Tačiau tikrai nepagailėkite laiko ir pastangų braškyno priežiūrai, nes viską atpirks gausus ir kokybiškas braškių derlius.

     

  • Frigo braškių daigų veislių palyginimo lentelė

  • Rudens darbai braškyne

    Vėstant orams kiekvienas sodininkas pasistengs tinkamai pasirūpinti savo puoselėjamais augalais, o šie vėliau apdovanos jį gausiu derliumi. Jei auginate braškes, jau žinote, jog jos mėgsta žmogaus dėmesį bei priežiūrą.

    Nuėmus braškių derlių, prasideda pats svarbiausias jų priežiūros laikotarpis, kuris tęsiasi iki vėlyvo rudens. Jei šiuo laiku augalai bus geros būklės, kitais metais jie puikiai derės. Taigi, net ir pastebimai trumpėjant dienoms, su darbais braškių lysvėse apsileisti neverta:

    ● Iki rugsėjo vidurio pagal poreikį apravėkite braškes. Tuo pačiu pašalinkite senus ar ligotus lapus. Šį darbą geriau atlikti po lietaus, nes tada dirva būna minkštesnė bei iš jos lengviau išrauti piktžolių šaknis. Stenkitės nepažeisti braškių šaknų.

    ● Vėliau, nuo rugsėjo antros pusės, lapų nebešalinkite, net jei jie atrodo apmirę. Jie puikiai pridengs dirvą aplink braškių kerelius bei apsaugos šaknis nuo įšalimo.

    ● Šalindami senus lapus, tuo pačiu nukarpykite ir ūsus.

    ● Jei lysvėse randate nunykusių ar ligotų augalų, juos išraukite. Tokiu būdu pavasarį turėsite mažiau darbo bei užkirsite kelią ligų plitimui.

    ● Jei oro temperatūra kelias dienas nukrinta žemiau nulio, o sniego nėra, braškes pridenkite durpėmis ar šiaudingu mėšlu, kad jos nenušaltų (pavasarį reikės jį nugrėbti nuo kerelių į tarpueilius).

    ● Kuo vėliau pasodintos braškės, tuo labiau jautrios šalčiui. Tokį jauną braškyną nuo šalnų galima apsaugoti pridengiant agroplėvele arba storu mulčo sluoksniu.

    ● Žiemos metu svarbu ne tik apsaugoti braškių lysves nuo šalčio, bet ir pasirūpinti, kad joms užtektų maistinių medžiagų. Pirmą kartą tręšiama nuėmus derlių, o antrą - spalio pabaigoje.

    Tai darant svarbu nepersistengti ir laikytis rekomendacijų.

    Tinkamai žiemojusios braškės nokina daugiau ir didesnių uogų bei būna atsparesnės ligoms. Dažnai po agroplėvele auginamos braškės, veda ankstesnį derlių.

     

SUSIJUSIOS PREKĖS

PANAŠIOS PREKĖS