Nuo seno Lietuvoje vejomis mažai kas rūpindavosi, nes jų priežiūra baigdavosi su paskutiniu žolės pjovimu vasaros pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vis tik, keičiasi laikai, o kartu su jais ir požiūris. Tad, jei norite vejos lyg iš paveikslėlio, tuomet reikės pasidomėti, kaip tinkamai prižiūrėti ir rūpintis ja didžiąją metų dalį.
Pirmas svarbus žingsnis turėjo būti atliktas dar rengiant patį vejos plotą – tai tinkamas drenažas. Jeigu toje vietoje nuolat telkšo balos, apie estetišką pievos grožį bus galima tik pasvajoti. Žinoma, pasitaisyti niekada nevėlu, todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti tinkama vandens nutekėjimo sistema.
Vis tik, kartais jau rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį, sunku apsisaugoti nuo vandens pertekliaus, todėl niekada neikite aeruoti į įmirkusią dirvą, nes ją tik ištrypsite. Verčiau žolės pjovimui rinkitės sausą ar net saulėtą dieną.
Jeigu veją padengia nukritę lapai, juos reikėtų nugrėbti arba su žoliapjove susmulkinti, nes lapų mulčas net taps naudinga trąša. Priešingai, nesmulkinti lapai neleis prasiskverbti saulės spinduliams, o tai jūsų vejai tikrai bus ne į naudą, ji net gali nunykti.
Kaip ir gėlėms ar kitiems augalams, vejai reikalingos mineralinės medžiagos, kurių ne visuomet dirvoje pakanka, todėl specialistai rekomenduoja tręšti. Prieš imdamiesi šios procedūros, pirmiausia patikrinkite dirvoje esantį azoto kiekį bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kad galėtumėte priimti tinkamą sprendimą.
Pagal gautus duomenis pasirinkite ilgalaikio poveikio trąšas ir specialiu barstytuvu, nevėjuotą, sausą dieną tolygiai jas paskirstykite ant vejos. Šiam vejos „maitinimui“ tinkamiausias laikas - spalio pabaiga ir lapkričio pradžia.
Prasidėjus šalčiams, geriau būtų, kad nevaikščiotumėte per veją ir nelaužytumėte sustingusių, trapių stiebelių. Tam yra skirti takeliai. Jeigu jie slidūs, paberkite smėlio ar pelenų, tik niekada nenaudokite druskos, kuri tirpdama bėgs tiesiai į veją.