Melisų arbatos tikrai esate ragavę ne vienas. Šis žolinis daugiametis augalas gali užaugti iki 30-80 cm aukščio ir turi citrinoms būdingą kvapą (dėl vitamino C, eterinių aliejų ir naudingų organinių rūgščių). Žydi liepą ir rugpjūtį smulkiais baltais ar rausvais žiedeliais. Vaistinės melisos natūraliai paplitusios Pietų ir Pietryčių Europoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje jos auginamos soduose, daržuose. Jos mėgsta saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą ir drėgną derlingą dirvą.
Daug kas šią kvapnią arbatžolę augina namuose ant palangės. Kambaryje vazonėlyje ji kuo puikiausiai žaliuoja net ir šaltuoju metų laiku. Šis augalas nuo seno vertinamas ir naudojamas liaudies medicinoje.
Vaistinės melisos nauda:
- Vaistas nuo traukulių ir skausmo;
- Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą;
- Mažina vidurių pūtimą;
- Lėtina kvėpavimą, retina pulsą, mažina kraujospūdį;
- Gerina virškinimą;
- Silpnina migrenos skausmus;
- Padeda sergant astma, podagra;
- Spartina medžiagų apykaitą;
- Gerina miegą;
- Padeda esant dantenų ar burnos ertmės uždegimui;
- Odos problemas įveikti padeda vilgymas melisų nuoviru;
- Moterims padeda įveikti mėnesinių skausmus ir kitus su jomis susijusius negalavimus;
- Ramina.
Anksčiau melisų arbata gydydavo net mikčiojimą. Ji rekomenduojama gerti žmonėms, nusilpusiems po įvairių ligų.
Iš vaistinių melisų dažniausiai daroma arbata. Veiksmingiausia ji tada, kai užplikomi švieži augalo lapai arba ūglių viršūnėlės. Jei šį gėrimą gersite atvėsintą, jis turės gaivinantį poveikį, o karšta melisų arbata skatins prakaitavimą ir ramins.
Skintos melisos iš karto džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje arba specialioje džiovykloje. Šis augalas tinkamas ne tik arbatoms. Nuoviras tinka kompresams, odos vilgymui, gydomosioms vonioms. Jį galima naudoti ir kaip prieskonį žuvies, grybų ir mėsos patiekalams, sriuboms.
Nevartokite vaistinės melisos, jeigu skundžiatės aukštu kraujospūdžiu ar vargina vidurių užkietėjimas.