Nors Lietuvoje žiemos kasmet tampa vis šiltesnės, o sniegas vis retesnis svečias, dar neturėtume atsipalaiduoti ir palikti augalų gamtos valiai. Ji gali nustebinti, spustelėdama netikėtais šalčiais ar sniegu viduryje pavasario. Todėl tradiciškai pasirūpinti lauko augalais reikėtų jau lapkričio mėnesį.
Pirmųjų netikėtų šalnų išsigąsti nereikėtų, nes taip grūdinasi daugiamečiai augalai. Adaptacijos procesas vyksta iki maždaug – 5°C ir praradimų neturėtų būti, ypač, jei tokie šalčiai vienkartiniai, o dienomis vyrauja teigiama temperatūra.
Kuriais augalais reikėtų pasirūpinti?
Pradėkime nuo tų, kuriems mažiausiai reikia priežiūros – tai spygliuočiai ir kiti visus metus žaliuojantys augalai, gerai prisitaikę žiemojimui. Dalis sumedėjusių augalų, numetusių rudenį lapus, taip pat sėkmingai be apsaugos žiemoja, tačiau ne visi. Jei neprasidėjus šalnoms subrandina naujus pumpurus, geriau tokį augalą apsaugoti.
Taip pat nuo intensyvių šalčių reikėtų saugoti rudenį pasodintus augalus. Jiems reikia šiek tiek daugiau laiko, kol prigis šaknys ar svogūnėliai.
Svogūnines gėles galima skirstyti į žiemojančias lauke ir iškasamas rudenį. Tulpės, narcizai, lelijos, krokai, snieguolės, erančiai ir kitos šalčiams atsparios gėlės, sėkmingai gali augti toje pačioje vietoje net kelerius metus, jų saugoti nereikia. Sniegas joms geriausia apsauga.
Jurginai, kardeliai, gumbinės begonijos ir kanos neprisitaikę prie lietuviško klimato, nors mūsų krašte auginami jau tikrai ilgai. Vis tik šių gėlių taip pat nereikia skubėti iškasti. Iki pirmų šalnų jos brandina svogūnėlius, o tada jau galima kasti. Svarbu tai daryti itin atsargiai, kad neįbrėžtumėte ir kitaip nepažeistumėte svogūnėlių, antraip prasidės ligos. Vienas ligotas svogūnėlis gali lengvai užkrėsti greta esančius. Iškasę nupjaukite likusius stiebus, palikdami maždaug 10 cm antžeminę dalį. Todėl nepjaukite prie pat svogūnėlio, nes jį galite pažeisti. Gumbasvogūniams leiskite nudžiūti, kad nubyrėtų žemės ir nesikauptų drėgmė, tada laikykite vėdinamoje patalpoje, kurioje vyrauja ne mažesnė nei 10°C šiluma.
Kurias rožes dengti, o kurias ne?
Senovinės, Lietuvoje auginamos rožės, tokios kaip erškėčių hibridai, jau prisitaikiusios prie atšiauraus klimato ir sėkmingai žiemoja be apsaugos. Visas kitas lepias veisles reikėtų dengti. Nors sniegas geriausia apsauga, tačiau jis mūsų krašte vis retesnis svečias, todėl augalus tiesiog apkaupkite žemėmis arba nurūgštintomis durpėmis. Galima dengti ir eglių šakomis, tačiau jų nepagailėkite ir suformuokite storą sluoksnį. Taip pat tinka ir agroplėvelė, kuria patariama apgaubti žemių kauburį, jei žadami stiprūs šalčiai be sniego.
Ar įnešti daugiamečius vazoninius augalus?
Daugelį augalų rekomenduojama įnešti bent jau į nešildomas patalpas, tačiau viskas priklauso nuo veislės ir vazono dydžio (kuo jis erdvesnis, tuo bus didesnis žemių sluoksnis, saugantis nuo šalčio).
Pelargonijas ir fuksijas vertėtų įnešti jau rugsėjį, kai dar nebus didelio temperatūrų skirtumo. Kuo ryškesnis oro kontrastas, tuo didesnė tikimybė, kad gėlės tiesiog numes lapus. Be to, joms reikės šviesos, galbūt net dirbtinio apšvietimo, jei patalpoje dažnai tamsu.
Krūmelius, medelius galima nešti į nešildomą patalpą, įkasti į žemę arba apiberti žemėmis, lapais ir apdengti agroplėvele. Žinoma, geriausia pasidomėti konkrečios veislės priežiūra, nes ne visiems ji vienoda.
Visus metus žaliuojančius augalus (spygliuočius ir lapuočius) rudenį gausiai palaistykite ir raskite jiems saugią užuovėją bei pavėsį.
Keli patarimai, norintiems palikti augalus vazonuose:
- rinkitės erdvų akmens masės ar šamoto vazoną;
- kuo mažesnis vazonas, tuo greičiau perdžiūva ir sušąla žemė. Ją lengvai perpučia vėjas, paliesdamas šaknis;
- prieš sodinant, vazonus rekomenduojama apšiltinti šakomis, šiaudais ar putplasčiu;
- itališkos keramikos vazonai neatsparūs drėgmei, kuri į juos susigeria ir šąlant skatina indo skilimą;
- plastikiniai vazonai taip pat nėra tinkamas pasirinkimas, nes jų plonos sienelės neapsaugo nuo šalčio.
Sodo ir daržo augmenijos priežiūra rudenį
Iki pirmų šalnų reikėtų nusiskinti likusius pomidorus, neprinokusius sudėti į dėžutes ir atsinešti į šildomas patalpas. Likusius stiebus pašalinti iš šiltnamio. Nurinkite morkų, kopūstų, burokėlių ir kitų rudens sulaukusių daržovių ir vaisių derlių. Tik mėlynąsias vynuoges galite skinti ir po pirmųjų šalnų, bet reikėtų stebėti ar uogos nepradėjo vysti dar nesulaukus šaltuko.
Petražoles, žieminius svogūnus, rūgštynes (jei visų nenusiskynėte) galite palikti dirvoje, ankstyvą pavasarį jie visi atžels.
Vaismedžius būtina balinti rudenį iki pirmųjų šalnų, taip apsaugosite nuo kenkėjų ir staigios temperatūrų kaitos, lemiančios kamienų skilimą. Paprasčiausia įsigyti pagamintą balinimo mišinį, kuriuo greitai ir lengvai ištepsite kamienus. Jeigu vaismedžių lapai sveiki, galite juos palikti pūti, tai bus trąša ir apsauga nuo šalnų. Jei lapus pažeidė ligos, reikėtų surinkti ir sudeginti ar kitaip utilizuoti, tik jokiu būdu nedėti į kompostą.
Jei nesate tikri dėl jūsų auginamų augalų veislių apsaugos žiemą, pasitarkite su specialistais ar paieškokite papildomos informacijos.