Puikaus, aštraus kvapo čiobrelis žmonėms žinomas jau nuo neatmenamų laikų. Jis buvo ypatingai mėgiamas Senovės Graikijoje, o kai kurių kraštų stabmeldystę praktikuojantys gyventojai net suteikė jam magiškų galių. Beje, čiobrelį mėgsta ne tik žmonės, bet ir bitės, tad tarp bitininkų šis augalas žinomas kaip geriausias medaus tiekėjas.
Čiobrelis labiau šiltų kraštų augalas, bet ir Lietuvoje galima rasti kelias rūšis, kurios įprastai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose. Žinoma, šį vaistams ir prieskoniams tinkantį augalą galima išsiauginti ir namuose. Tereikia išsirinkti mūsų klimatui tinkamą rūšį, paruošti dirvą, prižiūrėti ir mėgautis gausiu derliumi.
Lietuvoje augančios rūšys
Kaip ir minėjome prieš tai, čiobrelis labiau šiltų kraštų gyventojas, o Lietuvoje galima rasti tris šio augalo rūšis:
- vaistinį (Thymus vulgaris L.), kuris nenurinkus pats savaime pasisėja ir sudygsta. Paaugusius savaiminius daigelius galima persodinti į kitą vietą, o surinktos sėklos daigios išlieka net iki 2 metų (trečiaisiais daigumas sumažėja per pusę).
- paprastąjį (Thymus serpyllum L.), kuris pjaunamas liepos mėn., kad iki rudens atželtų nauji stiebeliai ir augalai pasiruoštų žiemojimui (gali žiemoti nepridengtas).
- keturbriaunį (Thymus pulegioides L.), kuris kaip ir kiti „broliai“ dauginamas sėklomis ir auginiais. Gerai auga kalkingoje, neutralioje arba silpnai rūgščioje, nedrėgnoje, nepiktžolėtoje dirvoje ir gali žiemoti nepridengtas.
Sėjimas
Čiobreliai geriausiai auga lengvoje ir sausoje dirvoje, prieš tai patręštoje gerai perpuvusiu kompostu. Na, o jei jūsų daržo dirva vis tik sunki, nenukabinkite nosies, tiesiog tinkamai ją paruoškite sėjai – užpilkite drenuojantį žvyro sluoksnį, o ant jo dirvą, didelėmis proporcijomis sumaišytą su smėliu. Molingose dirvose maišoma 1 dalis dirvos ir 2 dalys smėlio.
Jei norite iš sėklų išauginti sodinukų, sėkite kovo viduryje, smulkias čiobrelio sėklas sumaišydami su smėliu ir išsėdami ant paruoštos lengvos dirvos. Sėklas rekomenduojama įterpti apie 1 cm gylyje. Jei nutarsite sėti nemaišydami, tokiu atveju sėklas užpilkite 1 cm smėlio sluoksniu.
Daigai dygsta esant pastoviai 20–25 laipsnių temperatūrai ir pasirodo po 15–20 dienų. Čiobreliai sodinami paliekant tarp kerų 25–30 cm, o tarp eilių 35–50 cm tarpus.
Jei neturite kur daiginti, galite sėklas sėti ir atvirame grunte. Tačiau šis išsėjimas vyks vėliau - antroje balandžio pusėje. Daigai į atvirą gruntą išsodinami gegužės mėnesį.
Auginimas
Čiobreliai džiaugsis augdami atviroje, saulėtoje, nuo atšiaurių vėjų apsaugotoje vietoje, kurioje sėkmingai gyvuos 3-4 metus. Po to gerai būtų augimvietę atnaujinti. Beje, šį aitriai kvepiantį augalą verta sodinti šalia pupelių, kurias puikiai apsaugos nuo pupinio amaro ir kai kurių kenkėjų.
Taip pat derėtų atminti, jog stojus šaltesnei žiemai, augalai kartais nukenčia nuo šalčio, todėl patariama artėjant šalčiams pridengti lapais ar durpėmis.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Čiobrelio žiedai renkami masinio žydėjimo metu. Žirklėmis nukerpama nesumedėjusi antžeminė augalo dalis, kuri džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje, pastogėje ar specialioje džiovykloje 30-35 °C temperatūroje, esant nuolatiniam oro srautui, periodiškai vartant. Tinkamai išdžiovinti žiedai būna kvapnūs, aštraus skonio bei nepraradę savo įprastos spalvos bei formos. Išdžiovinti, saugomi stikliniuose induose tamsioje vietoje.
Naudojimas
Tiek džiovinti, tiek švieži čiobreliai naudojami ir medicinoje, ir maisto gaminime. Medicinoje ypatingai vertinamos biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos, kurios pasižymi dezinfekuojamosiomis ir raminamosiomis savybėmis, todėl iš čiobrelio gaminami preparatai naikinantys mikrobus ir virusus, slopinantys uždegimus ir atpalaiduojantys spazmus. Taip pat šio augalo nuoviras ir skystas ekstraktas vartojamas atsikosėjimui lengvinti ir skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Čiobrelis vartojamas ir nuo virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.
Liaudies medicinoje ypač populiari medumi pagardinta čiobrelių arbata, kuri nepamainoma esant įsisenėjusiam kosuliui, kvėpavimo takų uždegimui ar kankinant nemigai.
Populiarūs čiobreliai ir maisto gamyboje. Jų gaiviu, stipriu bei aštriu skoniu ir kvapu gardinama mėsa, dešros, sriubos, padažai, sūriai bei marinatai. O ar žinojote, kad į raugiamus agurkus įdėta čiobrelio šakelė, suteiks jiems išskirtinį aromatą? Jei nežinojote, išbandykite.
Ne tik naudingas, bet ir išvaizdus
Tikrai taip, čiobreliai yra ne tik naudingi, bet ir gražūs pažiūrėti, tad juos auginti galima ne tik darže, bet ir kaip dekoratyvų gėlynų augalą. Kadangi šie daugiamečiai augalai yra žemi ir šliaužiantys, savo struktūra sudarantys gana dekoratyvius kilimus, jie mielai auginami alpinariumuose, gėlynuose, vejose ar kapinėse.