Dirvožemiui gerinti - žalioji trąša

Baltosios garstyčios - auginamos kaip sideraliniai augalai lauke ir šiltnamiuose po daržovių, bulvių ar vienmečių augalų derliaus nuėmimo. Jos užaugina daug žaliosios trąšos, kuri puikiai pakeičia mėšlą. Augalai medingi, vidutinio aukščio, atsparūs išgulimui. Pasižymi geromis antinematodinėmis savybėmis. Gerai auga sausame ir skurdžiame dirvožemyje.
Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėk­loms dygstant. Greitai augdamos, jos stelbia piktžoles ir dirvos piktžolėtumą sumažina 30–60 procentų. Garstyčios turi tvirtas, ilgas, gerai išsišakojančias šaknis ir per trumpą laiką užaugina daug žaliosios masės, todėl puikiai tinka žaliajai trąšai, auginant jas kaip posėlinius augalus. Tai trumpos vegetacijos augalai. Priklausomai nuo drėgmės kiekio ir oro temperatūros, nuo daigų pasirodymo iki butonizacijos praeina 20–30 dienų. Žaliąją masę reikėtų aparti tada, kai jos daugiausia, t. y. augalų žydėjimo metu. Gausiau žydi derlingesnėse dirvose, nemėgsta rūgščių, užmirkusių dirvų. Esant pH 5,5, dirvas reikia kalkinti, kartu išberiant magnio, sieros ir boro turinčių trąšų.