Lietuvoje paprikos kasmet tampa vis populiaresnės, nors ne visi mėgsta jų specifinį kvapą ir skonį, vis tik jos vertinamos dėl didelio vitaminų A ir C kiekio bei kitų organizmui naudingų mikroelementų. Paprikos priklauso bulvinių šeimos genčiai ir, kaip jų giminaičiai pomidorai bei bulvės, pas mus buvo atvežtos iš Amerikos. Pastarosios daržovės karaliauja mūsų laukuose ir daržuose jau tikrai senai, tačiau paprikos iki šiol ne taip dažnai sutinkamos lietuvių daržuose.
Jeigu mėgstate bei vertinate saldžiąsias, o gal ir aitriąsias paprikas, turbūt dažnai kyla įvairių, su priežiūra susijusių klausimų. Nors paprikas dažniausiai pažeidžia tos pačios ligos, kaip ir pomidorus, tačiau vertėtų apie jas žinoti plačiau.
Paprikų ligų požymiai
Paprikų augimo sutrikimus galima skirstyti į fiziologinius bei abiotinius. Pastaruosius sukelia netinkamas dirvožemis, maistingų medžiagų trūkumas, per žema (> 10 oC) ar per aukšta (< 30 oC) temperatūra, drėgmės trūkumas. Visus šiuos veiksnius galima lengvai pašalinti iš anksto pasirūpinus dirvos kokybe, trąšomis ir augimo sąlygomis.
Taigi, kas nutinka, jei nepasirūpiname tinkamomis augimo sąlygomis:
- Dėl per žemos ar per aukštos temperatūros, drėgmės ir azoto bei boro trūkumo krenta užuomazgos;
- Per didelis ir per mažas dirvos drėgnumas bei azoto perdozavimas sukelia augalų vytimą;
- Dėl azoto ir magnio stygiaus, prasto šaknų aprūpinimo deguonimi gelsta lapai.
Fiziologinės ligos:
Tabako mozaikos virusas. Jei ant lapų, greta gyslų, pastebėjote šviesesnį tinklelį, tikėtina, jog jūsų paprikos buvo užkrėstos būtent šia liga. Vėliau ant stiebų atsiranda tamsios juostos, sumažėja vaisiai.
Viršūnių puvinys pasireiškia vaisiaus viršuje susiformavusia tamsiai žalia, vandeninga dėme, kuri gali išplisti net per didžiąją dalį vaisiaus. Ši liga sparčiai plis, jei bus per aukšta temperatūra, truks drėgmės ir kalcio. Norit apsisaugoti nuo šios ligos ar užkirsti jai kelią, reikia tinkamai laistyti, o vaisių augimo laikotarpiu purkšti krūmelius 1 proc. kalio salietros arba kalio chlorido tirpalu;
Juodoji kojelė pirmiausia pažeidžia stiebo apačią, šis patamsėja, suminkštėja ir augalas žūsta. Šios ligos atsiradimą dažnai lemia per retas vėdinimas ir susidariusi ant dirvožemio kieta plutelė.