Prieskoniniai augalai yra aromatingi, plačiai naudojami, itin naudingi mūsų sveikatai ir nesunkiai auginami tiek vazonuose, tiek šiltnamiuose, tiek lauke. Prieskoninių augalų įvairovė yra labai plati: vienos iš jų auginamos visus metus vazone ant palangės, kitos geriau auga dirvoje. Įsibėgėjantis pavasaris yra tas laikas, kada norime žalumos, šviežumo, todėl jau galima sėti tokias prieskonines žoleles kaip kvapųjį rozmariną, tikrąsias levandas, paprastąjį raudonėlį, vaistinį šalaviją, vaistinį čiobrelį, vaistinę juozažolę, kietį, vaistinę melisą.
Kuo mums naudingi prieskoniniai augalai?
Visi prieskoniniai augalai pasižymi nauda mūsų organizmui. Rozmarinai sutraukia ir stimuliuoja virškinimo traktą, atpalaiduoja spazmus, skatina tulžies sekreciją, gerina kraujotaką ir veikia kaip stiprus antioksidantas.
Levandos naudojamos kaip antibakterinės, depresiją, įtampą ir nemigą gydančios bei raminančios priemonės. Be kita ko, levandos taip pat gydo ir virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, skrandžio skausmas, pilvo spazmai, vidurių pūtimas, taip pat skatina tulžies išsiskyrimą ir žadina apetitą.
Raudonėliai geriausiai žinomi dėl priešuždegiminių savybių, taip pat jie pasižymi antibakteriniu poveikiu. Raudonėliai padeda sureguliuoti virškinamojo trakto veiklą, lengvina atsikosėjimą, malšina galvos skausmą, stiprina imunitetą, stimuliuoja tulžies išsiskyrimą ir skatina prakaitavimą.
Šalavijuose itin gausu antioksidantų, vitamino K, skatinančio žaizdų gijimą ir didinančio atsparumą infekcijoms. Taip pat šalavijas pagerina atmintį ir informacijos apdorojimą žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga. Mokslininkai įrodė, kad šalavijas mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje žmonėms, sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
Vaistinis čiobrelis pasižymi raminamosiomis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, gerina virškinimą, slopina skrandžio spazmus, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gydo kvėpavimo takų ligas.
Juozažolė taip pat padeda sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, gerina virškinamojo trakto darbą bei skatina apetitą. Be kita ko, šie prieskoniniai augalai padeda sergant lėtinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, astma, neuroze. Padeda gyti žaizdoms.
Kietis daugeliui geriau žinomas kaip peletrūnas taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Kaip ir kiti prieskoniniai augalai kietis stimuliuoja virškinamojo trakto sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą bei virškinimą. Taip pat kietis yra veiksmingas kovojant su avitaminoze, palengvina kvėpavimą, gerina miegą, padeda organizmui geriau įsisavinti vaistus ir kitas naudingąsias medžiagas.
Galiausiai, vaistinė melisa pasižymi raminančiu ir skausmą mažinančiu poveikiu, jos gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą bei vėmimą. Be kita ko, melisos pasižymi antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.
Kaip sėti?
Prieskoninių augalų auginimas nereikalauja daug priežiūros ir pastangų. Sėti šiuos augalus galima tiesiai į dirvą, tačiau norint ankstyvo derliaus prieskoninius augalus reikia auginti iš daigų. Daigams augalus sėti galima jau kovą. Nors kai kurie prieskoniniai augalai yra ilgos vegetacijos ir juos būtina sodinti daigais, nes pasėjus tiesiai į dirvą, derliaus galima ir nesulaukti. Tokie augalai yra kvapusis rozmarinas, tikrosios levandos.
Sėti prieskoninius augalus reikia į truputį suspaustą žemę, kurią prieš sėją reikia gausiai palaistyti. Smulkių sėklų, tokių kaip raudonėlių, šalavijų, čiobrelių, net nereikia užžerti žemėmis, užtenka šiek tiek paspausti ir daigyklą uždengti plėvele arba stiklu. Susiformavus dviems tikriesiems lapeliams prieskoninius augalus reikia pikiuoti. Persodinti į nuolatinę augimo vietą lauke daigus reikia gegužės mėn.
Taigi, prieskoninių augalų nauda mūsų organizmui – neišmatuojama, o jų auginimas yra labai paprastas, todėl tikrai verta jau dabar, kovo mėn., pasisėti įvairių prieskoninių augalų daigams.