Našlaitė (lot. Viola) — tai našlaitinių augalų genčiai priklausantis augalas. Gėlių pavadnimas kilęs iš graikų mitologijos. Legenda byloja, kad pradžioje visos našlaitės buvo baltos. Tačiau, kai jas pervėrė Kupidono strėlė, gėlių žiedai nusidažė įvairiomis spalvomis.
Našlaitės yra vienmetės gėlės. Šiuo metu yra daugiau nei 500 našlaičių rūšių, išvesta daug hibridų ir įvairiausių veislių. Našlaitės yra nereiklios, jomis puošia miesto gėlynus, augina vazonuose prie pastatų, naudoja kapų apželdinimui. Priklausomai nuo veislės, našlaičių žiedai būna vienspalviai arba trijų spalvų, pavieniai arba išaugę iš lapų pažąstų ant ilgų žiedkočių. Lietuvoje dažniausiai auginamos darželinė, raguotoji ir kvapioji našlaitės.
Darželinės našlaitės. Darželinė našlaitė — viena populiariausių veislių. Gėlė žydi anksti pavasarį ir vasaros pradžioje, o ir rudenį, jei gerai prižiūrimos pražysta ir žydi iki pirmųjų šalnų. Darželinės našlutės pasižymi 3-7 cm skersmens žiedais. Gėlės žiedai būna įvairiausių formų ir spalvų: balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, juodi, raudoni bei įvairiaspalviai.
Raguotosios našlaitės. Auginamos kaip daugiametis augalas. Dažniausiai žydi nuo gegužės mėnesio iki spalio vidurio. Našlaitės gausiai dera. Nuo darželinių našlaičių skiriasi tuo, kad stiebai kyla į viršų, o lapai yra kiaušinio formos. Raguotosios našlaitės pasižymi baltos, geltonos, mėlynos spalvos žiedais. Pasitaiko ir įvairiaspalvių hibridų.
Kvapiosios našlaitės. Tai daugiametis augalas. Žydi balandžio pabaigoje — gegužės mėnesį apie 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai. Kvapiosios našlaitės užauga iki 10 cm aukščio. Gėlių žiedai gali būti pilnaviduriai, balti, violetiniai, tamsiai mėlyni, rožiniai raudoni, kvepiantys.
Našlaitės dauginasi šakniastiebiais arba sėklomis. Sėklos sodinamos į daigyklas ir vazonus sausio-kovo mėnesiais. Gegužės mėnesį daigai išsodinami į atvirą gruntą. Sėklos į atvirą gruntą sėjamos birželio — liepos mėnesį. Greičiausiai sudygsta esant 15-20 laipsnių temperatūrai, per 8-10 dienų.