Pupelės yra labai vertingos bei maistingos ankštinės daržovės, kurių verta užsiauginti kiekvienam daržo mylėtojui. Be to, šie vienmečiai augalai yra vieni iš mažiausiai reiklių, todėl tinka net ir pradedantiesiems.
Manoma, kad šie augalai atkeliavę iš Pietų Amerikos, o maistui pradėti auginti XVI a. viduryje. Savo maistinės vertės dėka jie nusipelnė ypatingos vietos tarp daržovių ir šiuo metu yra auginami bei mėgstami beveik visame pasaulyje.
Pagal paskirtį pupelės skiriamos į dvi grupes:
- - Gliaudomosios. Maistui tinka tik jų sėklos.
- - Šparaginės. Maistui vartojamos ankštys su viduje esančiomis sėklomis, kol jos dar nesubrendusios. Vėliau ankštyse susiformuoja kietas pergamentinis vidinis sluoksnis ir jos tampa nebetinkamos valgyti.
Šiuo metu šparaginių pupelių rūšys dar gali būti skirstomos į cukrines (ankštys pergamentinio sluoksnio neturi) ir pusiau cukrines (pergamentinis sluoksnis išsivystęs silpnai).
Pagal krūmelio formą pupelės dar skirstomos į:
- - Krūmines;
- - Pusiau vijoklines;
- - Vijoklines.
Rinkdamiesi pupelių veisles, pagalvokite, kokio dydžio bei išvaizdos vaisių pageidaujate, pupeles konservuosite, ar valgysite šviežias, taip pat įvertinkite dirvos savybes. Nemažiau svarbus ir skonis, tačiau čia jau mažai kas gali Jums ką patarti.
Mūsų krašte populiariausios ir dažniausiai auginamos baltasėklės pupelės, o iš šparaginių labiausiai mėgstamos pupelės geltonomis ankštimis, tačiau visame pasaulyje yra žinoma iki 200 jų rūšių ir veislių, o plačiau auginama apie 20. Iš Lietuvoje žinomiausių galima paminėti:
- - Gliaudomosios: Baltija, Motolskaja, Felicija.
- - Šparaginės: Butterzart, Goldimens, Tara, Groffy, Contender.
Paminėtos šparaginės veislės yra krūminės, tačiau dabar jau galima rasti ir vijoklinių, kurios dažnai būna žymiai derlingesnės ir ankštis veda visą vasarą. Pasirinkus veislę būtina pasidomėti jos poreikiais ar net pasitarti su labiau patyrusiais pupelių augintojais.