Nors pupelės Lietuvoje auginamos jau seniai, tačiau jos atkeliavo iš šiltų kraštų. Romos imperijoje pupeles naudodavo ne tik maistui, bet ir kosmetikai. Buvo manoma, kad jos balina odą ir lygina raukšleles. Tačiau Europoje jos paplito tik XVI a. Iki šių dienų pupelės vertinamos dėl baltymų, ląstelienos, angliavandenių, amino rūgščių, vitaminų C, B, kalio, fosforo ir t.t. Pupelės iš dalies gali pakeisti mėsos patiekalus.

Pupeles galima skirstyti į dvi grupes – gliaudomasias ir šparagines. Gliaudomas pupeles galima džiovinti ir vėliau naudoti įvairiems patiekalams. Šparaginės valgomos kartu su visa ankštimi. Derlių reikėtų nurinkti, kuomet ankščių luobelės dar gana minkštos.

Kaip auginti pupeles?

Pupeles nesudėtinga auginti, tačiau jos mėgsta šilumą. Sėjos metu ir vėliau turėtų būti ne mažesnė kaip 10 °C temperatūra. Netikėtai užklupus šalnoms daigeliai gali sunykti. Todėl pupeles rekomenduojama sėti šiltnamyje gegužės pirmoje pusėje, o lauke tik paskutinėmis pavasario savaitėmis arba birželį.  

Šios daržovės nemėgsta vėjų, todėl gerai augs šiltnamyje. Pupelėms tinkamiausia dirva – priesmėlis arba priemolis, kurio pH gana neutralus (5,0-6,8). Puikiai tiks vieta, kurioje augo pomidorai ar agurkai. Kaip ir daugeliui daržovių, lysves reikėtų ruošti rudenį: giliai perkasti ir patręšti kompostu. Prieš sėjant pakaks tik supurenti žemę.

Jeigu norite, kad pupelės greičiau sudygtų, reikėtų jas užmerkti 60 °C temperatūros vandenyje, po 8 valandų išnešti džiovinti į lauką. Sausas pupeles sėkite atsižvelgę į mėnulio kalendorių ir nurodytas tai veislei rekomendacijas. Dažniausiai pupelės sėjamos 3-5 cm gylyje.

Dygstant ir augant pupelėms svarbu laiku išravėti tarpueilius. Šios daržovės nereiklios vandeniui, todėl galite laistyti kuomet išdžiūsta žemė. Svarbu, kad būtų užtektinai šilumos - + 20 °C ir daugiau. Pupelių derlius subręsta maždaug po 60-70 dienų. Skinant turi lengvai lūžti. Rekomenduojama derlių nurinkti rytais, kai dar nekaršta, nes ankštys gana greitai vysta.