Nors vasara neskuba trauktis ir lepina visus karštais saulės spinduliais, vis tik reikėtų jau pagalvoti apie rudens darbus. Juk sode, darže ir net savo namų kieme tikrai yra ką nuveikti – reikia pasirūpinti daržovių bei vaisių derliumi, nužydėjusiomis gėlėmis, lysvėmis ir šiltnamiais.

Tačiau įsisukus į visus šiuos darbus, nedera pamiršti ir kiemo vejos. Kad žolė būtų vešli, gaivi ir žalia, neužtenka vien tik laiku nupjauti ir palaistyti, būtina ir kita priežiūra, pavyzdžiui, tręšimas. Kai jau maudymosi kostiumėliai pamažu keliauja į spintų lentynas, o sode sirpsta sultingi obuoliai, pats laikas imtis rudeninių vejos priežiūros darbų.

Kodėl vejai reikalingos trąšos?

Tai tikrai dar gana dažnai užduodamas klausimas. Ne vienas vis dar galvoja, kad veja – tai žolė. Tad kam tręšti žole? Juk ji ir taip auga. Pievų netręšia niekas. Tačiau dirbtinė kiemo veja skiriasi nuo natūralios gamtinės pievos.

Įprasta dirbtinė veja susideda iš kelių skirtingų veislių žolių, kurios tuo pat metu tarpusavyje ir panašios: jos plečiasi į šonus, sukurdamos gražų žalią kilimą; paprastai nekrauna žiedų ir nebrandina sėklų; jos pakančios pjovimui ir dėl to nenukenčia jų išvaizda, o jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Kaip tik šiais bruožais veja skiriasi nuo natūralios pievos, kurioje auga įvairaus aukščio augalai, sukraunantys žiedus ir subrandinantys sėklas. Tokia skirtingų augalų įvairovė lemia ir jų šaknų įvairovę - kuo gilesnės šaknys, tuo giliau dirvoje esančią drėgmę augalas gali pasiimti.

Deja, namų vejoje esanti per maža augalų rūšių įvairovė lemia tai, kad žolė neturi kitų pagalbininkų, galinčių padėti subalansuoti maisto medžiagas. Vejoje neauga daugiametės, ilgas šaknimis turinčios piktžolės, taip pat nėra ir ankštinių augalų, kurie papildytų dirvą azotu. Be to, veja šienaujama dažnai ir trumpai, todėl joje nėra žiedų, kurie pritrauktų naudingus vabzdžius, nėra ir aukštų žolių sukuriamo pavėsio, kuris palankus daugeliui smulkiosios gyvūnijos atstovų,  perdirbančių dirvą ir sukuriančių palankią terpę augalams. Dėl šių priežasčių, vejos žolė maisto medžiagų ir drėgmės gali pasiimti tik iš paviršinio žemių sluoksnio, todėl būtina pasirūpinti, kad jame nepritrūktų naudingųjų maisto medžiagų.

Kada ir kuo tręšti veją?

Vejos tręšimas priklauso nuo vyraujančio oro ir nuo dirvos kokybės. Rugpjūčio mėnesį gamta jau ima ruoštis rudeniui, į tai ir reikia atsižvelgti renkantis vejai skirtas trąšas - svarbu ne užauginti kuo daugiau žalios masės, o sustiprinti šaknis. Todėl rudens metu vejai tręšti naudokite kompleksines trąšas, kuriose gausu kalio ir fosforo. Toks kompleksas teigiamai veiks šaknų sistemą, jas stiprins, kas labai svarbu ruošiantis žiemai.

Kaip jau supratote, antroje metų pusėje azotas mažai reikalingas ir jei jūsų turimų trąšų sudėtyje yra azoto, tokių trąšų naudoti nerekomenduojama. Nebent trąšų sudėtyje azoto yra mažiau nei 10 proc. Tokiu atveju šiomis trąšomis dar galima tręšti net ir rugsėjo mėnesį.

Vis tik rudenį (rugsėjo, spalio mėn.) vejai labiausiai reikia kalio. Todėl nedvejodami rinkitės trąšas, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, stiprinančios vejos augalus, padedančios kaupti maistines medžiagas, reikalingas žiemai. Galite naudoti ir kompleksines trąšas su kaliu arba rinktis gryną kalio sulfatą. Jei gruntas nesmėlingas, grynas kalis išsilaikys ilgiau.

Jei pastebėjote, kad jūsų veją „okupuoja“ samanos, įsigykite dolomitmilčių arba kalkių.  Jei dirva rūgšti, siekiant išnaikinti samanas, pirmiausia rudenį pabarstyti veją dolomitmilčiais arba kalkėmis (apytikriai 20 kg/a).  Kalkinti reikia kai dirvožemio pH siekia mažiau kaip 5,7. Samanas taip pat galima išnaikinti ir geležies sulfato trąšomis, tačiau jomis tręšti reikėtų pavasarį, nes sudėtyje daug azoto.

Rinkdamiesi trąšas, atsižvelkite į šiuos kriterijus:

•    siekiamą rezultatą (sparčiau auganti veja; dekoratyvi; tanki, bet lėtai auganti);
•    trąšų sudėtį;
•    trąšų veikimo laiką;
•    granulių dydį;
•    poveikį žolės tankiui bei masei;
•    oro sąlygų daromą poveikį konkrečioms trąšoms.


Kaip tręšti veją?

Jei tręšite rankomis, pirmą kartą trąšas berkite skersai, antrą – išilgai, nes barstant trąšas rankomis, išlieka tikimybė, kad patręšite netolygiai. Tai reiškia, kad ten, kur trąšų pateks daugiau, žolė bus vešlesnė ir sodresnės spalvos, o praleistame plotelyje bus akivaizdžiai skurdesnė. Tam, kad taip nenutiktų, tręšdami eikite per veją skersai, o po to per visą plotą išilgai. Taip tręšiant bus lengviau išvengti akivaizdžių nepatręštų ruožų.

Bet rankinis tręšimo būdas tinka tik nedideliems žolės plotams. Jei vejos plotas didelis, rankomis barstydami trąšas tik pavargsite ir sugaišite daug laiko bei padidinsite tikimybę palikti nepatręštų vietų. Dideliems žolės plotams tręšti geriausia naudoti specialius įrenginius - barstytuvus.